
Naujausios
Ir išties, Nausėdžių kaime kovo 8–oji buvo ypatinga, čia vyko pirmasis respublikinis moterų šokių festivalis „Jorilija“, kuriame dalyvavo septyni kolektyvai iš įvairiausių Lietuvos kraštų: Pasvalio, Subačiaus, Joniškėlio, Rokiškio, Biržų, net Vilkaviškio rajono.
Susirinkusius į renginį, pasitiko gaivia žaluma pasipuošusi festivalio fotosienelė. Kas eidamas pro šalį stabtelėjo nusifotografuoti, kas kitus fotografavo, o kas apie festivalio pavadinimą diskutavo. Daugeliui buvo labai smalsu, ką reiškia toks gana neįprastas renginio pavadinimas. Idėja festivalį pavadinti būtent taip, kilo prisiminus lietuvių liaudies deivės Jorilės vardą. Jorilė – pavasario, griaustinio ir žalumos, pabudimo, derliaus deivė. Istoriškai jos garbei buvo švenčiama Jorės šventė, tačiau po Lietuvos krikšto, ši šventė pakeista labiau krikščioniška ir mums labiau pažįstama Jurginių švente, pavadinta švento Jurgio garbei. Šiuo metu vykstant lietuvių liaudies kultūros renesansui ir pagonių ritualams vėl atgimstant, renginio sumanytoja Irina Šakuro nusprendė grįžti prie senosios kultūros ištakų ir suorganizavo festivalį šiai primirštai deivei atminti.
Festivalio diena taip pat buvo pasirinkta neatsitiktinai. Kovo 8–oji – tarptautinė moterų solidarumo diena. Tai diena, kai aplinkui nestinga įvairiausių spalvų žiedų ir moterų šypsenų.
Gėlių žiedai, moterys, pavasaris ir aistra šokiui – štai Jums ir moterų šokių festivalis „Jorilija“.
Juk ar gali būti kas nors žaviau nei pavasaris, melodingi muzikos garsai ir būrys gražių moterų?
Festivalį atidarė ir susirinkusius svečius pasveikino Nausėdžių kaimo kultūros namų moterų šokių kolektyvas „Liepa“ (vadovė Irina Šakuro), padovanojęs du šokius: „Kepurinė“ ir „Muštokinė“. Renginio vedėjai – Biržų „Saulės“ gimnazijos mokiniai – Iveta Šakuro ir Salvijus Lansbergas, pristatė iš Subačiaus atvykusį kolektyvą „Arnika“, jų vadovę Rimą Paliulienę.
Kolektyvas dalyvauja ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Žavi tai, kad šokis šias moteris pakylėja virš kasdienybės ir moko į gyvenimą žvelgti optimistiškiau. Kolektyvas „Arnika“ padovanojo lėtą valsą, charizmatiškąjį tango bei žaismingą ir labai nuotaikingą šokį – bačiatą.
Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus moterų šokių kolektyvas „Smilga“ šoko šokius: „Milord“, tango „Du smuikai“ ir Lotynų Amerikos dvasia alsuojantį tango. Šis kolektyvas gyvuoja jau penkerius metus, jam vadovauja Lina Bžeskienė. Pasak pačių šokėjų, jos energingos, linksmos ir tuo nori pasidalinti su žiūrovais.
Žiūrovus pralinksmino ir savo prisistatymu suintrigavo Audros Strekienės vadovaujamas kolektyvas iš Pasvalio kultūros centro Diliauskų skyriaus – „Klumpė“. Kolektyvas parengė savo prisistatymą gyva, tarmiška šnekta, o kad dar originaliau atrodytų, žodžius net sueiliavo. Apie šių moterų kūrybingumą negali dvejoti, visus sužavėjo ne tik prisistatymas, bet ir labai nuotaikingi šokiai „Petro polka“ ir „Sūris“.
Iš Rokiškio atvyko istorinio šokio kolektyvas „Saltare la Lavanda“. Kolektyvo vadovė – Kristiana Kemundrytė. Šis kolektyvas šoka vėlyvųjų Viduramžių laikotarpio (15–16 a.) amatininkų bei didikų šokius. Tai prancūzų, italų vadinamieji „Branliai“ – amatininkų šokiai.
Įdomu tai, kad kolektyvas buvo pakviestas pasirodyti kartu su Rokiškio liaudies teatru naujausiame režisieriaus E. Daugnoro spektaklyje „Gluosniai vėjyje“. Nausėdiečiams bei renginio svečiams šis kolektyvas padovanojo kelis užburiančius šokius: viduramžių šokį „Studio danza“, „Petit Vriens“, „Shiarazula Marazula“ bei „Branle des chevaux“. Ir nors festivalio vedėjai labai stengėsi iššifruoti šio unikalaus kolektyvo pavadinimo reikšmę, paaiškėjo, jog Saltare – iš lotynų kalbos išvertus – šokis, o le Levanda – levanda. Taigi, Saltare la Levanda – levandų šokis.
Festivalyje egzotikos ir spalvų įnešė Biržų rajono Ramongalių skyriaus kolektyvas „Šokoladas“ (vadovė – Dalia Baltrušaitienė), kuris savo šokiais „Bangir bangir“ ir zumba „Simarik Tarkan kiss kiss“ ne vienam žiūrovui „pasaldino“ dieną. O sušokusios lyriškąjį valsą turbūt kiekvienam suvirpino širdį, privertė bent trumpam grįžti ir paklaidžioti po prisiminimų labirintus.
Kybartų kultūros centro šokių kolektyvas „Katpėdėlės“ – iš toliausiai atvykę svečiai. Šis kolektyvas gyvuoja jau 15 metų. Didžiąją dalį repertuaro sudaro vadovės I. Šonokienės sukurti šokiai ir kostiumai. Kolektyvo labiausiai mėgstama lietuviška modernizuota folklorinė muzika bei kitų tautų šokiai. „Katpėdėlės“ – tai kūrybinė laboratorija, kurioje išbandomi įvairių šokių žingsneliai. Kaip tai pasiseka, visada parodo žiūrovų reakcija. Šis kolektyvas jau nuo pat pirmų festivalio minučių suintrigavo neįprastais sceniniais kostiumais, o suskambus pirmiesiems muzikos akordams, užbūrė ir įtraukė į nepaprastą istoriją, pasakojama sudėtingiausių šokio žingsnelių. Šokėjos žiūrovams padovanojo tris unikalius šokius – „Treputė“, „Romale“ ir nuostabų bei labai teatrališkai atliktą Jurgos šokį, pagal garsiojo miuziklo „Velnio nuotaka“ Jurgos ariją.
Respublikinį moterų šokių festivalį „Jorilija“ užbaigė festivalio šeimininkės – Nausėdžių kaimo kultūros namų moterų šokių kolektyvas „Liepa“. Tranki „Hakerių polka“, lyg netikėtas pavasario griaustinis, susilaukė tikros plojimų audros. Džiugu, kad renginys neprailgo ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams, kurie iki paskutiniųjų muzikos akordų gausiais plojimais palaikė šokėjas. Gražių žodžių festivalio dalyvėms, o ypač jo organizatorei Irinai Šakuro, negailėjo bei simbolines padėkas ir dovanėles kolektyvams įteikė Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. Festivalio idėja patiko ir svečiams. Visi linkėjo, kad šis renginys taptų gražia pavasarine tradicija. Biržų rajono Ramongalių skyriaus šokių kolektyvo „Šokoladas“ vadovė Dalia Baltrušaitienė pasidžiaugė, kad Nausėdžių kaime gimė dar vienas puikus renginys, skatinantis kiekvieno iš mūsų meilę šokiui. Galima pasidžiaugti, jog ir nesitarus, visiems tapo aišku, kad moterų šokių festivalis „Jorilija“ privalo kitąmet vėl įvykti.
Sėkmingai įvykęs festivalis, kaip ta pirmoji kregždė, įkvėpė mums, Nausėdžių kaimo „liepoms“, ryžto svajoti ir, kad ir kokios tos svajos didelės, kantriai jų siekti. Mes – moterys, o juk kiekvienoje iš mūsų slypi dalelė tos pirmykštės deivės Jorilės jėgos.
Tą vakarą Nausėdžių kaimo kultūros namų languose dar ilgai negeso šviesos, netilo kalbos.