Vakaras, skirtas menininko Jono Meko atminimui

Pri­si­mi­ni­mai apie kū­rė­ją

Apie Jo­ną Me­ką pa­sa­ko­jo bib­lio­te­ki­nin­kė Ind­ra Dre­vins­kai­tė. Ji pri­mi­nė, kaip Jo­nas Me­kas kar­tu su bro­liu Adol­fu tu­rė­jo bėg­ti iš po­ka­rio Lie­tu­vos. Abu at­si­dū­rė Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Jo­nas Me­kas ta­po avan­gar­di­nio ki­no pra­di­nin­ku. Sa­vo kū­ry­ba iš­gar­sė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je, pel­nė daug ap­do­va­no­ji­mų ir gar­bės ti­tu­lų. Jo­nas Me­kas, net pa­sie­kęs įver­ti­ni­mo vir­šū­nę ir va­di­nęs sa­ve pa­sau­lio žmo­gu­mi, pir­miau­sia vi­siems lai­kams li­ko Bir­žų Se­me­niš­kių kai­mo vai­ku. Jo kū­ry­bo­je, pri­pa­žin­to­je vi­sa­me pa­sau­ly­je, jun­ta­ma mei­lė gim­ta­jam kraš­tui. Nors me­ni­nin­kas gy­ve­no ir kū­rė to­li nuo Lie­tu­vos.

Įam­ži­na­mas at­mi­ni­mas

Me­ro pa­va­duo­to­ja Ast­ra Kor­sa­kie­nė sa­kė, jog kar­tu su bib­lio­te­kos ir Pa­ro­vė­jos se­niū­ni­jos at­sto­vais ap­si­lan­kė Se­me­niš­kų ka­pi­nė­se, kur Jo­nas me­kas pa­lai­do­tas. Ast­ra Kor­sa­kie­nė pri­mi­nė, jog Jo­no Me­ko at­mi­ni­mas Bir­žuo­se de­ra­mai įam­ži­na­mas. Bib­lio­te­ko­je yra įkur­tas Jo­no ir Adol­fo Me­kų pa­li­ki­mo stu­di­jų cent­ras. Tai leis vi­suo­me­nei ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su Jo­no Me­ko kū­ry­ba, ar­chy­vais, as­me­ni­niais me­ni­nin­ko daik­tais. Me­ro pa­va­duo­to­ja pa­si­džiau­gė, jog iš­leis­ta ir pri­sta­to­ma au­dio kny­ga "Se­me­niš­kių idi­lės".

Au­dio kny­gos gi­mi­mas

Bib­lio­te­ki­nin­kė Ind­ra Dre­vins­kai­tė pri­si­mi­nė, jog Jo­nui Me­kui bu­vo nu­siun­tu­si įra­šą apie 2017 me­tais Bir­žuo­se įvy­ku­sį ren­gi­nį "Snie­go il­ge­sys“, skir­tą Jo­no Me­ko 95-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Ta­me įra­še bir­žie­tis Leo­nas Čiu­da­ras skai­tė vie­ną iš Se­me­niš­kių idi­lių. Iš­gir­dęs skai­to­vą, Jo­nas Me­kas pa­ra­šė, jog no­rė­tų, kad Leo­nas Čiu­da­ras į au­dio kny­gą įra­šy­tų vi­sas Se­me­niš­kių idi­les. Nes Leo­nas, kaip nie­kas ki­tas "pa­ga­vo kai­mo bal­są". Šį pra­šy­mą Jo­nas Me­kas pa­reiš­kė li­kus 20 die­nų iki mir­ties. Da­bar, mi­nint pir­mą­sias kū­rė­jo mir­ties me­ti­nes, kny­ga iš­leis­ta ir pri­sta­ty­ta. Kny­gos lei­di­mą fi­nan­sa­vo Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. 26 Se­me­niš­kių idi­les per­skai­tė Leo­nas Čiu­da­ras. Gar­so ta­ke­lį kny­gai su­kū­rė Gied­rius Ži­lins­kas.

Leo­nas Čiu­da­ras da­ly­va­vo au­dio kny­gos pri­sta­ty­me. Skai­tė Jo­no Me­ko kū­ry­bą. Ir pri­si­mi­nė, jog su­ži­no­jęs Jo­no Me­ko įver­ti­ni­mą, iš pra­džių tuo ne­pa­ti­kė­jęs.

„Se­me­niš­kių idi­lės“ yra iš­vers­tos į dau­ge­lį pa­sau­lio kal­bų. Kny­gos iš­trau­ką ja­po­nų kal­ba per­skai­tė sve­čias iš Ja­po­ni­jos - fo­tog­ra­fas Tsu­da Nao. Jis į ren­gi­nį Bir­žuo­se at­vy­ko su žur­na­lis­te Sao­ri Azu­ma. Jie­du žur­na­lui "Tran­zit" ren­gia me­džia­gą apie Jo­ną Me­ką.

Gar­bės pi­lie­čio var­do su­tei­ki­mas

Apie su­si­ra­ši­nė­ji­mą su Jo­nu Me­ku pri­si­mi­nė ra­jo­no Ta­ry­bos na­rė, Sei­mo na­rio Vik­to­ro Rin­ke­vi­čiaus pa­dė­jė­ja Sta­sė Ei­ta­vi­čie­nė. Ji pa­sa­ko­jo, kaip anks­tes­niais me­tais ko­mi­si­jos po­sė­dy­je, svars­tant pa­siū­ly­mą su­teik­ti Jo­nui Me­kui gar­bės pi­lie­čio var­dą, bu­vo abe­jo­nių. Mat kai kas tei­gė, jog Me­kas per ma­žai da­vė nau­dos Bir­žų kraš­tui. Ta­čiau bal­sų dau­gu­ma spren­di­mas bu­vo priim­tas. Kaž­ko­kiais ke­liais abe­jo­nės dėl gar­bės var­do su­tei­ki­mo pa­sie­kė ir Jo­ną Me­ką Ame­ri­ko­je. Ta­da jis pa­ra­šė: "Man Jū­sų gar­bės pi­lie­čio var­do ne­rei­kia!" O Sta­sė Ei­ta­vi­čie­nė jam į tai pa­ra­šiu­si: "Jums gal to var­do ir ne­rei­kia, bet mums jo rei­kia". Po to pa­ra­šy­mo Sta­sė Ei­ta­vi­čie­nė ma­niu­si, jog po­nas Me­kas ne­beat­si­lieps. Bet jis pa­ra­šęs: „Jei­gu Jums rei­kia, ta­da su­tei­kit". 2011 me­tais Jo­nui Me­kui bu­vo su­teik­tas Bir­žų gar­bės pi­lie­čio var­das.

Ak­to­rės pa­si­ro­dy­mas

Ant­ro­je va­ka­ro da­ly­je ak­to­rė Oli­ta Dau­tar­tai­tė me­ni­nin­ką Jo­ną Me­ką pa­ger­bė li­te­ra­tū­ri­ne mu­zi­ki­ne pro­gra­ma. Ak­to­rė skai­tė Jo­no Me­ko poe­zi­ją, iš­trau­kas iš jo laiš­kų, die­no­raš­čių. Ko­men­ta­vo kai ku­rių Jo­no Me­ko fil­mų ir fil­mų apie Jo­ną Me­ką iš­trau­kas. Ir net ke­lis kar­tus dai­na­vo. Sa­vo pa­si­ro­dy­mą ak­to­rė kar­tu už žiū­ro­vais už­bai­gė dai­na. Jo­je skam­bė­jo to­kie žo­džiai: „Sal­dus alu­tis pa­da­ry­tas, slau­ni gi­mi­nė­lė su­pra­šy­ta: ger­kit, bro­liu­kai, ir aš ger­siu, o kai reiks už­mo­kė­ti aš išei­siu...“

Ren­gi­nio me­tu kaž­kas pa­sa­kė: „Gal Jo­nas Me­kas da­bar sė­di ant de­be­sė­lio kraš­to, ma­ka­luo­ja ko­jo­mis ir ste­bi, ką mes vei­kia­me. Jei­gu taip, gal ap­si­džiau­gė, kad Jį pri­si­mi­nė­me. Gal kar­tu ir dai­ną trau­kė.“