
Naujausios
Šventės pradžioje direktorius pasveikino aktorius, jų vadovus – režisierius, žiūrovus su švente. Palinkėjo geros šventės visiems.
Šventė vyko dešimtą kartą – taigi, ji buvo jubiliejinė. Ir ne tik pati šventė jubiliejinė, bet ir suvaidintų spektaklių skaičius buvo apvalus. Iki šios šventės, buvo suvaidinti penkiasdešimt keturi spektakliai. 2019 metų šventėje, dar šeši. Paprasta matematika – šventės istorijoje suvaidinta šešiasdešimt spektaklių.
Šventė turi ir savo tradicijas. Kadangi spektakliai vaidinami vienas po kito, kad žiūrovams neprailgtų laukti pertraukėlių metu, kol aktoriai keičia dekoracijas, jiems dainuoja, groja įvairūs kolektyvai. Paprastai, tas pertraukėles užpildo Papilio kultūros namų „Sentimentų“ dainininkės, vadovaujamos Valerijos Puodžiūnienės. Jos jau daugelį metų mūsų šventėse dainuoja tiek, kiek laiko trunka pertrauka. Ir daugelis žiūrovų, taip nė karto ir neišeina iš salės, nes nėra kada. Spektaklį reikia žiūrėti, o paskui klausyti skambių dainų. Ne tik klausyti, bet ir dainuoti kartu.
Šventę pradėjo Šiekštininkų bendruomenės teatras. Jie parodė nežinomo autoriaus komediją „Kaip malūne velnius gaudė“. Režisierė Irena Styrienė. Beje, pati Irena ne tik režisavo, bet ir vaidino. Šis kolektyvas „Teatriukų šventės“ istorijoje dalyvavo pirmą kartą. Jie pradėjo šventę, duodami jai „gerą toną“. Žiūrovai labai šiltai priėmė spektaklį. Belieka tik stebėtis šiekštininkiečių entuziazmu, noru vaidinti ir ta stipria teigiama energija, kurią jie spinduliuoja aplinkui. Tai žmonės, kurie neburba „ant viso pasaulio“, o patys „spalvina“ savo kasdienybę.
Antri vaidino Obelaukių kultūros namų teatras - Aldonos Liepienės komediją „Velniūkščio išdaigos“. Režisierė Dana Semenovienė. Beje, tai tas pats spektaklis, kurį obelaukiečiai vaidino penktojoje „Teatriukų šventėje“ Obelaukiuose. Nors pagal šventės reikalavimus nevalia to paties spektaklio rodyti apžiūroje – šventėje, bet čia buvo padaryta išimtis.
Žiūrovai pamatė laiko subrandintą spektaklį. Labai efektinga spektaklio pradžia. Aktoriai scenoje jautėsi laisvai. Beje, Audrius Bernotas, vaidinęs tėvą, jau buvo apdovanotas už šį vaidmenį, kaip geriausias 2014 metų Biržų rajono aktorius.
Treti vaidino Kučgalio kultūros namų aktoriai. Buvo parodyta Marijos Alytienės komedija „Kurčias žentas“. Režisierė Janina Einorienė. Tai situacijų komedija. Gal ne viskas pavyko kučgaliečiams, bet jie stengėsi, vaidino „įsijuosę“. Žiūrovai priėmė komediją šiltai.
Kupreliškio bendruomenės aktoriai vaidino ketvirti. Parodė Stasio Ylos komediją „Aš nenoriu Jurgio“. Režisierė Regina Latvėnienė. Jie tiesiog „sukėlė furorą“, taip juk sakoma, kai labai kažkas pavyksta. Žiūrovai kvatojosi, kitaip sakant – „lūžo“ iš juoko. Puikus kolektyvas, daug metų vaidinantis „Teatriukų šventėse“. Tas žodis – „puikus“, labai mažai pasako. Tai stiprus, darnus, šeimyninis, galingas, draugiškas, aktyvus, gausus ir labai mielas kolektyvas. O kiek jame puikių aktorių. Na, trumpai tariant, tikras kaimo teatras. Paprasčiausiai, sunku įsivaizduoti rajoninę teatralų šventę be šio kolektyvo.
Skrebiškių kultūros namų aktoriai vaidino penkti. Jie parodė komediją pagal Izabelę Lukošienę „Močiute, ku – kū“. Režisierė Marija Undzėnienė. Tai dar vienas brandus kolektyvas. Daug puikių aktorių, kurie ne vaidina, o tarytum gyvena scenoje. Kitaip ir būti negali, nes jų vadovė Marija (kaip ja vadiname oficialiai, o taip ir norisi rašyti - Marytė) – labai darbštus, šiltas ir veiklus žmogus. Ji suburia skrebiškiečius įvairioms veikloms, ne tik vaidinimams. Ir suburia ne tik savo bendraamžius, bet ir jaunimą, paauglius. Žodžiu, kultūrinis gyvenimas Skrebiškiuose, atrodytų tokioje nuošalioje vietoje, verda. Pasirodo, nuošalių vietų nebūna, jeigu ten gyvena žmogus entuziastas, savo darbo fanatikas. Sėkmės šiam kolektyvui ir toliau.
Šventėje paskutiniai vaidino papiliečiai, tiksliau – papilietės. Buvo parodyta Gražinos Mareckaitės komedija „Penkios mylinčios“. Režisierė Vita Vorienė. Nieko apie spektaklį rašyti negaliu, nes pati jame, susiklosčius aplinkybėms, turėjau vaidinti. Aišku, lengviausia būtų buvę iš viso nedalyvauti šventėje, nes viena aktorė buvo išvykusi tą dieną. Bet kaip nedalyvauti? Jeigu teatro nėra rajono teatriukų šventėje, tai vadinasi jo iš viso nėra. Tai ir dalyvavom.
Dabar belieka sulaukti tradicinės „Melpomenės šventės“, skirtos tarptautinei teatro dienai paminėti, kuri vyks 2020 m kovo 26 dieną. Jos metu bus paskelbtas geriausias Biržų rajono 2019 metų teatriukas. Iš kur sužinosime kuris juo tapo? Ogi labai paprastai, šventės metu dirbo slapta komisija, kuri jau įvertino visus spektaklius.
Šventė baigėsi. Kaip ir planavome, ji tęsėsi keturias su puse valandos.
Dėkoju puikioms šventės vedėjoms, Boriso Dauguviečio teatro aktorėms – Simai Rasiukevičiūtei ir Mildai Keršytei.
Dėkoju visiems teatrams ir jų režisieriams už atsakingumą, nuoširdumą ir operatyvumą. Dėkoju „Sentimentų“ dainininkėms iš Papilio ir jų vadovei Valerijai Puodžiūnienei. Dėkoju žiūrovams - ištikimiausiems, kantriausiems ir patiems pačiausiems. Dėkoju Biržų kultūros centro direktoriui Romui Lesevičiui, kad „Teatriukų šventė“ pagaliau atkeliavo į Biržus. Tikimės susitikti su žiūrovais toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku - kitų metų rudenį Biržų kultūros centre.