Jautra Žaldokaitė apie kultūrą: „Reikia spėti su laiku, stebėti žiūrovą ir pasiūlyti tai, ko jis nori“

Asmeninio albumo nuotr.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai Lina Vireliūnienė, Marijonas Nemanis ir Jautra Žaldokaitė jos atsisveikinimo su Kultūros centru iškilmėje.
Kultūra – kiekvienos tautos, bendruomenės, šeimos dvasinės darnos ir vertybių pamatas. Tokia ir mūsų pašnekovė – kūrybinga, vertinanti šeimos tradicijas ir tikrąsias gyvenimo vertybes. Kalbamės su ilgamete Biržų kultūros centro kultūrinių renginių organizatore Jautra Žaldokaite, kuri prieš kelias dienas baigė darbinę veiklą Kultūros centre ir dabar mėgaujasi užtarnauta ramybe.

Jūs gimėte ir augote Biržų krašte. Kokioje šeimoje augote, kokia buvo Jūsų vaikystė ir ryškiausi prisiminimai iš tų laikų?

Gimiau ir augau Biržų rajone, Skratiškių kaime. Tėvukas Jonas dirbo K. Požėlos kolūkio laukininkystės brigados brigadininku, mama Olga – įvairius darbus kolūkyje. Turiu keturiais metais jaunesnę seserį Aušrą. Kaime buvo daug panašaus amžiaus vaikų, su kuriais kartu eidavome į mokyklą. O kai siausdavo pūgos, tėvukas ar mama kinkydavo arklį, sodindavo į roges ir veždavo mus. Tad tokie buvo mūsų vaikystės „geltonieji autobusiukai“.

Kai paaugome, visi draugiškai žingsniuodavome į šokius, švęsdavome gimtadienius ir vardadienius. Vasarą su sese, kitais kaimo draugais ravėdavome runkelius, dirbdavome grūdų džiovyklose, kad užsidirbtume pinigėlių ir nusipirktumėme išsvajotą magnetofoną ar radijo imtuvą VEF... Tik mano kartos žmonės žino, koks tai buvo turtas jaunystėje. Vėliau prasidėjo vestuvių maratonas. Šventėse linksmindavosi visas kaimas, jaunuosius į metrikacijos skyrių lydėdavo 10-20 pamergių, pabrolių pulkas. Mamos broliai puikiai grojo akordeonu, tad, kai per Jonines į Skratiškius suvažiuodavo giminės ir nešini didžiuliu ąžuolo vainiku tėvuko pasveikinti ateidavo kaimynai, skambėdavo muzika, dainos iki paryčių. Vyraudavo kažkokia ypatinga nuotaika. Iki šiol man tai didžiausia paslaptis: visi gyveno kukliai, dirbo sunkiai, bet kaip žmonės mokėjo linksmintis, nuoširdžiai bendrauti, vieni kitiems padėti, neliesti skaudžių temų, kad vieni kitų neįžeistų.

Sakoma, kad vaikystėje patirti įspūdžiai, suformuotos tiesos nulemia visą tolesnį žmogaus gyvenimą. Gal jaunystėje patirtos emocijos ir buvo tas pirmas siūlelis, kuris mane vedė link kultūros darbuotojo specialybės.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com

 

DOSJĖ

 Jautra Žaldokaitė gimė ir augo Biržų rajone, Skratiškių kaime kolūkiečių šeimoje. 1977 metais ji baigė Biržų „Aušros“ vidurinę mokyklą. 1977-1981 metais studijavo tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, įgijo kultūros švietimo darbuotojo, klubinio darbo organizatoriaus – metodininko specialybę. 1981 metais pradėjo dirbti rajoniniuose Biržų kultūros namuose, nuo 2004 metų, sujungus Biržų miesto kultūros namus su Biržų kino ir pramogų centru, ji dirbo Biržų kultūros centre net 42 metus. J.Žaldokaitės iniciatyva nuo 1996 metų Biržuose organizuojamas profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“. Šią kultūros darbuotoją puikiai žino ne tik Biržų, bet ir kitų rajonų bei didžiųjų miestų įvairiausių kultūros įstaigų, teatrų, atlikėjus vienijančių organizacijų žmonės bei pavieniai atlikėjai, ji ne kartą buvo apdovanota LR kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkos raštais.