Apie šią knygą – albumą kalbėjo autoriai: Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signatarė Irena Andrukaitienė ir Jurgio Bielinio viešoji bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas Evaldas Timukas.

Knygos pristatymo įžanginį žodį tarė renginio organizatorė bibliotekininkė Jolanta Timukaitė. Be šių dviejų pagrindinių autorių, bibliotekininkė paminėjo ir padėkojo dar keletui bendraautorių: Audronei Januševičiūtei, Jonui Eidukui, Sandrai Balodytei, Donatui Zvilnai, Padolskienei Giedrai, Laimai Steponavičienei, Monikai Džėjytei – Storberg ir kitiems.

E. Timukas pasakojo su knyga susijusį įvykį, kai Petras Deglis (jaunesnysis) atnešė jam, kaip muziejininkui ir kraštotyrininkui, pluoštą nuotraukų ir negatyvų iš 1973 – 1979 metų laikotarpio, kurių pagrindu abiem, su iš anksčiau pažįstama, Irena Indrukaitiene, kilo mintis visa tai užfiksuoti spausdintiniame variante. Važiuojant automobiliu ant popieriaus abu surašė tai, apie ką knygoje reikėtų parašyti: ambulatoriją, vaistinę, gaisrinę, abi miestelio bažnyčias, parduotuves, „bufetą“, mokyklą, Nemunėlio ir Apaščios upes, Nemunėlio upės krantų dolomitines atodangas.

P. Deglio nuotraukos – tik pirmieji knygos štrichai. Toliau sekė didžiulis darbas, renkant prisiminimus apie kiekvieną, nuotraukose užfiksuotą, objektą. Laimė, kad Nemunėlio Radviliškyje ir jo apylinkėse yra žmonių, kurie, pasak autorės Irenos Andrukaitienės, „be galo myli savo miestelį ir jo istoriją“, todėl galėjo papasakoti begales prisiminimų.

Ši knyga – albumas jau antrasis leidimas. Pirmąjį knygos leidimą, išleistą prieš metus šimto egzempliorių tiražu, labai greit išpirko. Abiem autoriams kilo mintis leisti antrąjį, tuo labiau, kad su redaktore ir autore Irena Andrukaitiene susisiekė Raimondas Natka, buvęs Jasiškių kaimo gyventojas. Pasirodo, galybę įdomių prisiminimų apie Nemunėlio Radviliškio miestelio istoriją žino jo mama Regina Mikalauskaitė – Natkienė. Nemažai prisiminimų turėjo ir pats Raimondas, o prie jo prisijungė brolis Audris Natka.

Tokiu būdu visa Natkų šeima tapo bendraautoriais antrajame knygos leidime. Raimondas Natka, net pats stebėjosi, kad jo mama noriai dalyvavo prisiminimų užrašyme. Vieną rytą, tik pravėrusi kambario duris, mama sušuko: „Patraukit greit kavą nuo stalo ir užsirašykit, kol nepamiršau...“ Raimondas sako, kad mamos prisiminimai liejasi iki šiol, dar ne viską papasakojo. Ar tik nereikės trečiojo papildyto knygos leidimo?

Renginį paįvairino O. Milienės senelių globos namų kaimiškos muzikos kapela „Santaka“, E. Timuko ir Dalios Matusevičienės skaitomi eilėraščiai.