Globos namų jaukumas neatstos jaunystės prisiminimų

I. Butkevičiūtės nuotr.
VšĮ Onos Milienės senelių globos namų gyventoja Marijona Danutė Morkūnienė sako, kad čia gyventi gera, tačiau nieko nėra geriau už savus namus, savo lovą ir savo pasigamintą maistą.
Prieš šventas Kalėdas tarsi ore sklando gerumo dvasia. Negailima dovanų, gražių žodžių ir apsilankymų. Senelių globos namai taip pat sulaukia nemažai lankytojų, bet... „Čia labai gerai, bet nėra geriau nei savo namuose... Nėra skanesnio maisto, nei namuose pasigaminto. Deja, ateina tokia diena, kai reikia namus palikti ir, kad ir kaip širdį skaudėtų, išeiti“,- sakė senelių globos namų gyventojai.

Bruzdesys prieš šv. Kalėdas

VšĮ Onos Milienės senelių globos namuose, įsikūrusiuose Nemunėlio Radviliškyje, bruzdesys prasidėjo pirmomis gruodžio dienomis. „Džiaugiamės dėmesiu, smagu, kai mus aplanko. Ir seneliams džiaugsmas – dabar greitai temsta, todėl dienos niūrios, o toks prasiblaškymas – tik į naudą“,- sako senelių globos namų direktorė Asta Paplauskienė.

Direktorei pritaria ir čia gyvenantys seneliai. Dažno iš jų gyvenimas prabėgo tarsi ridenant į kalną sunkių darbų ir kasdienių rūpesčių Sizifo akmenį. Tik sulaukę senatvės, jie gali pagaliau ilsėtis. Deja, daugeliui pašlijusi sveikata, tad džiaugsmo dienų nebūna daug.

Senelių namuose apsigyvena tie, kurie negali gyventi savarankiškai ir liko vieniši. Vieni jau nepakyla iš lovos, kiti, dar šiek tiek pakrutantys, stengiasi mėgautis jaukia aplinka, ramybe ir kitų likimo brolių bei sesių draugija.

Seneliai sako, kad jais rūpinasi geros širdies darbuotojai, kurie nuolat zuja aplinkui ir akylai stebi, gal kuriam reikia pas gydytoją, gal kitos pagalbos. Senoliai džiaugiasi gardžiu maistu, vieni kitų draugija ir, žinoma, jiems rodomu apsilankančių svečių dėmesiu.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/