Gyvavimo dvidešimtmetį švenčiančios „Kraitės“ darbų paroda

Ren­gi­nys pra­dė­tas žo­di­niais ir mu­zi­ki­niais svei­ki­ni­mais pir­ma­jai ir vie­nin­te­lei klu­bo va­do­vei, mo­ky­to­jai Hen­ri­kai Mar­cin­ke­vi­čie­nei. Pa­si­džiaug­ta, kad 26-ojo­je pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi pui­kūs dar­bai tiek vy­riau­sių­jų klu­bo na­rių, tiek ir jau­nų mo­te­rų, pri­si­jun­gu­sių dar vai­kys­tė­je ir iš­ti­ki­mai iki šiol at­vyks­tan­čių į už­siė­mi­mus net iš ki­tų mies­tų. Pa­ro­dos ati­da­ry­mo da­ly­vių akis džiu­gi­no megz­ti, ner­ti, siū­ti, pin­ti, pieš­ti, siu­vi­nė­ti, riš­ti ir ki­to­kiais bū­dais su­kur­ti dar­bai. Pir­mą kar­tą sa­lės sie­nas pa­puo­šė ir nuo­trau­kos.

Mo­ky­to­ja Hen­ri­ka Mar­cin­ke­vi­čie­nė pa­ste­bė­jo, jog į pir­mą­jį klu­bo su­si­rin­ki­mą atė­jo tik še­šios mo­te­rys, bet po tru­pu­tį pri­si­jun­gė vis dau­giau darbš­tuo­lių ir ne­tru­kus bu­vo ofi­cia­liai įkur­tas klu­bas. Be pa­čios va­do­vės iki šiol iš pir­mų­jų na­rių dar­bus pa­ro­doms pa­tei­kia dar dvi kraš­tie­tės – Onu­tė ir Leo­no­ra. Per dvi­de­šimt me­tų "Krai­tės" kū­rė­jų pui­kūs dar­bai džiu­gi­no ne tik bir­žie­čius, bet ir Va­bal­nin­ko, Ku­piš­kio, Vil­niaus, Aizk­rauk­lės (Lat­vi­ja), ki­tų mies­tų žmo­nes. H. Mar­cin­ke­vi­čie­nė pa­kvie­tė ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti į Am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vu­sių klu­bo mo­te­rų at­mi­ni­mą, kai ku­rių jų dar­bai eks­po­nuo­ja­mi ir šio­je pa­ro­do­je.

Šiuo me­tu į klu­bo už­siė­mi­mus šeš­ta­die­niais ren­ka­si dvi­de­šimt ke­tu­rios mo­te­rys, vi­sų jų kū­ry­ba eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­do­je.

Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­ru­si Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Edi­ta Lans­ber­gie­nė, dė­ko­da­ma klu­bo va­do­vei, pri­si­mi­nė mo­ky­to­jos pa­mo­kas „Auš­ros“ vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, jos kruopš­tu­mą ir ge­rą reik­lu­mą. Mo­ki­nės ži­no­jo, jog at­lik­ti dar­bą bet kaip ne­leis­ti­na. Mu­zie­ji­nin­kė kal­bė­jo, jog lie­tu­vių mo­te­rų rank­dar­biai vi­sais lai­kais bu­vo mū­sų ta­pa­ty­bės ženk­lu, lie­tu­viš­ku­mo sim­bo­liu. Nes­var­bu, ar jų au­to­rės dar­ba­vo­si Tė­vy­nė­je, ar šal­ta­ja­me Si­bi­re, ar už At­lan­to.

Klu­bo na­rės va­do­vei dė­ko­jo už pa­kvie­ti­mą į klu­bą, už įvai­rių kū­ry­bos bū­dų pa­ži­ni­mą, už kū­ry­bi­nės ug­ne­lės įžie­bi­mą, pa­si­ti­kė­ji­mą, ga­li­my­bę at­si­skleis­ti.

Tau­to­dai­li­nin­kė Sai­gū­nė Ro­žė­nie­nė gė­rė­jo­si va­do­vės ir jos mo­te­rų kruopš­tu­mu, ge­bė­ji­mu vis­ką ap­gal­vo­ti iki smulk­me­nų, sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mu ir di­de­le dva­si­ne ši­lu­ma. Tau­to­dai­li­nin­kas Kęs­tu­tis Prei­džius krai­tie­tes va­di­no ko­le­gė­mis, džiau­gė­si dar­bais ir bend­ra­dar­bia­vi­mu, nes klu­be yra net vie­nuo­li­ka tau­to­dai­li­nin­kių. Kai ku­rios mo­te­rys yra su­ren­gu­sios ir sa­vo per­so­na­li­nes pa­ro­das tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Iru­tė Var­zie­nė kal­bė­jo, jog ši pa­ro­da yra gi­mu­si iš tik­ro mo­te­riš­ku­mo, iš il­ge­sio ir liū­de­sio, iš gro­žio sie­ki­mo. To­kių me­di­ta­ty­vi­nių dar­bų, pa­sak I. Var­zie­nės, neį­ma­no­ma pa­da­ry­ti pa­sku­bo­mis. Žvelg­da­ma į sa­lės cent­re pa­ka­bin­tus dai­lius šiau­di­nius va­bal­nin­kie­tės Vy­te­nės so­dus, I. Var­zie­nė juos va­di­no „Krai­tės“ dvi­de­šimt­me­čio sim­bo­liu, tal­pi­nan­čiu tra­di­ci­jas, ver­ty­bes ir am­ži­ny­bę.

Krai­tie­čių pa­ro­da mu­zie­ju­je veiks iki šių me­tų gruo­džio 29 die­nos.