ATMINTIS MŪZOS IR GINKLO BROLIAMS

Iš­pui­ko žmo­nės. Ir die­vus už­mir­šo.

Jiems mels­tis ir au­kot nu­sto­jo

Ir ėmė no­sis bai­siai riest į vir­šų.

Net pa­tys tapt die­vais su­si­gal­vo­jo.

Bro­nius Kri­vic­kas

Tie­siai du­ria pirš­tu ra­šy­to­jas-ka­rys Bro­nius Kri­vic­kas į mū­sų iš­pui­ku­sį, so­tų, ra­mų gy­ve­ni­mą. O mes vis ne­rims­ta­me: pyks­ta­mės, ba­ra­mės, svai­do­mės ne­gar­bin­go­mis am­bi­ci­jo­mis. Ko­dėl? Gal­būt to­dėl, kad ne­be­pa­žįs­ta­me lais­vės kai­nos. Mums ne­te­ko ko­vo­ti už ją, ne­te­ko bi­jo­ti, ken­tė­ti skaus­mą, kęs­ti al­kį ir šal­tį, mū­sų ne­že­mi­no, ne­mu­šė vien už tai, kad esa­me lie­tu­viai. Ne­ge­ba­me ver­tin­ti to, ką tu­ri­me. O prieš šim­tą me­tų gi­mę vy­rai mū­sų kraš­te, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, praė­jo su­dė­tin­gą kan­čių ir ko­vos ke­lią, kad šian­dien ga­lė­tu­me bū­ti lai­min­gi. Ne iš­pui­kę, o tie­siog – lai­min­gi.

Sie­kiant pri­si­min­ti kraš­to is­to­ri­ją ir pa­gerb­ti iš­ki­lius kraš­tie­čius, Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Jur­gio Bie­li­nio vie­šo­ji bib­lio­te­ka pa­ren­gė pro­jek­tą „At­min­tis mū­zos ir gink­lo bro­liams“, ku­rį iš da­lies re­mia Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba, koo­fi­nan­suo­ja Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Pro­jek­tas skir­tas Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų at­mi­ni­mo me­tams pa­mi­nė­ti, ak­cen­tuo­jan­tis pa­si­prie­ši­ni­mą oku­pa­ci­jai ne tik gink­lu, bet ir žo­džiu.

Bir­žų kraš­tas di­džiuo­ja­si sa­vo įžy­miais kraš­tie­čiais Bro­niu­mi Kri­vic­ku ir Ma­mer­tu Ind­ri­liū­nu, ku­rių gy­ve­ni­mas ir veik­la yra pui­kiau­sias pa­vyz­dys ko­vos už Nep­rik­lau­so­mą Lie­tu­vą vi­sais įma­no­mais bū­dais. Šių dvie­jų jau­nų žmo­nių kū­ry­bi­nė veik­la bu­vo skir­ta Lie­tu­vos gar­bei, o gink­luo­ta ko­va – Lie­tu­vos lais­vei. Jie ver­ti mū­sų pa­gar­baus at­mi­ni­mo. Ar­tė­ja kri­ti­ko, poe­to, dra­ma­tur­go, no­ve­lis­to, par­ti­za­no B. Kri­vic­ko 100-osios gi­mi­mo me­ti­nės. Ra­šy­to­jo, par­ti­za­no M. Ind­ri­liū­no šim­tą­jį ju­bi­lie­jų mi­nė­si­me atei­nan­čių me­tų sau­sio mė­ne­sį.

B. Kri­vic­kas gi­mė 1919 m. lapk­ri­čio 17 d. Per­val­kų kai­me prie Pas­va­lio. Šei­mo­je užau­go 7 vai­kai. Bro­nius bu­vo penk­tas. Jis tu­rė­jo se­se­ris Oną, Ve­ro­ni­ką, Sta­sę ir bro­lius Jo­ną, An­ta­ną, Juo­zą. Vai­kams paau­gus, 1929 m. tė­vai par­da­vė tu­ri­mą ūkį, paė­mė iš ban­ko 10 tūkst. li­tų pa­sko­lą ir už Suos­to, Kiau­liš­kių kai­me, nu­si­pir­ko iš Ry­gos ku­ri­jos 80 ha ūkį.

Iš vi­sų vai­kų į moks­lus tė­vai lei­do tik vie­ną Bro­nių. Pra­džios mo­kyk­lą bai­gė Suos­te, tik­riau­siai ge­rai, nes 1931 m. priim­tas į Bir­žų gim­na­zi­jos ant­rą­ją kla­sę. Čia bu­vo ak­ty­vus li­te­ra­tū­ri­nių va­ka­rų or­ga­ni­za­to­rius, gim­na­zis­tiš­ko laik­raš­tė­lio „Li­te­ra­tas“ re­dak­ci­jos na­rys, kom­pa­ni­jos sie­la. Ar­ti­mai drau­ga­vo su gim­na­zi­jos li­te­ra­tais – Eu­ge­ni­ju­mi Ma­tu­ze­vi­čiu­mi, Leo­nar­du Žit­ke­vi­čiu­mi, Pau­liu­mi Dre­vi­niu ir ge­riau­siu drau­gu M. Ind­ri­liū­nu. Atei­ti­nin­kų žur­na­lo „Atei­tis“ kro­ni­ko­se pir­mą­kart B. Kri­vic­ko pa­var­dė pa­si­ro­dė 1935 m. Vė­liau daž­nai spaus­di­no­si to me­to pe­rio­di­nė­je spau­do­je.

1938 m. bai­gęs Bir­žų An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­ją, įsto­jo į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą stu­di­juo­ti lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą. Uni­ver­si­te­te ak­ty­viai da­ly­va­vo „Šat­ri­jos“ drau­gi­jos veik­lo­je, lan­kė Ba­lio Sruo­gos teat­ro se­mi­na­rą, re­da­ga­vo „Atei­ties“ žur­na­lą, dir­bo žur­na­lo „Stu­den­tų die­nos“ re­dak­ci­jo­je. Pro­fe­so­riaus V. My­ko­lai­čio-Pu­ti­no bu­vo nu­si­žiū­rė­tas pro­fe­sū­rai sa­vo vie­to­je.

Lie­tu­vai at­ga­vus Vil­nių, stu­di­jas B. Kri­vic­kas tę­sė Vil­niaus uni­ver­si­te­te, ku­rį bai­gęs ta­po dip­lo­muo­tu li­tua­nis­tu. Dir­bo žur­na­lo „Kū­ry­ba“ re­dak­ci­jo­je. Į va­ka­rus trauk­tis ne­no­rė­jo. Drau­gui Al­fon­sui Ny­kai-Ni­liū­nui pri­si­pa­ži­no, kad „va­ka­rai, to­kie, ko­kie jie da­bar yra, jo vi­siš­kai ne­trau­kią“. Grį­žo pas sa­vuo­sius.

1944 m. ru­de­nį B. Kri­vic­kas bu­vo pra­dė­jęs mo­ky­to­jau­ti Bir­žų gim­na­zi­jo­je, bet, jaus­da­mas pa­vo­jų, 1945 m. žie­mą pra­dė­jo slaps­ty­tis, vė­liau pa­si­trau­kė į miš­ką, pa­si­rin­ko par­ti­za­no, ko­vo­to­jo ke­lią, juo la­biau, kad du jo bro­liai Jo­nas ir Juo­zas jau bu­vo ko­vo­to­jų gre­to­se. Par­ti­za­na­vo Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio apy­lin­kė­se, Skaist­kal­nės miš­kuo­se. Ir ten, miš­ke, ra­šy­da­vo ei­les, jas per­ra­ši­nė­da­vo ir da­lin­da­vo žmo­nėms. Ver­tė J. V. Ge­tės ei­lė­raš­čius. Gink­lo bro­lių bu­vo tau­so­ja­mas, pa­gar­biai va­din­tas „pro­fe­so­riu­mi“. Iš­mo­ko lat­vių kal­bą, do­mė­jo­si ru­sų li­te­ra­tū­ra. Kū­ry­bą pa­si­ra­ši­nė­jo sla­py­var­džiais – Būt­vy­dis, Klai­da­ti­kis, Ri­vai­šas, bet la­biau­sia ži­no­mas sla­py­var­džiu Vil­nius.

1951 m. iš Bir­žų kraš­te li­ku­sių par­ti­za­nų bu­vo įkur­ta Pi­lė­nų tė­vū­ni­ja, o B. Kri­vic­kas per­kel­tas į Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos šta­bą. Rū­pi­no­si spau­da. Lei­do po­grin­di­nius laik­raš­čius „Lais­vės ko­va“, „Aukš­tai­čių ko­va“. Iš­si­lai­kė il­gai. Žu­vo 1952 m. rug­sė­jo 21 d. Ra­gu­vos miš­ke, iš­duo­tas kan­ki­ni­mų neišt­vė­ru­sio ko­vos drau­go. Už­kas­tas ne­to­li bun­ke­rio. Tik po me­tų, kar­tu su Bro­niu­mi žu­vu­sio My­ko­lo Blin­ke­vi­čiaus-Ne­mu­no tė­vas An­ta­nas Blin­ke­vi­čius kar­tu su pa­ti­ki­mais kai­my­nais at­ka­sė abu žu­vu­siuo­sius ir slap­ta per­lai­do­jo Ra­gu­vos se­niū­ni­jos Pu­ti­liš­kių kai­mo ka­pi­nė­se.

1995 m. ka­pi­nė­se bu­vo įreng­ta pa­mink­li­nė plokš­tė, 1996 m. rugp­jū­čio 17 d. ati­deng­tas skulp­to­riaus Vy­tau­to Ule­vi­čiaus pa­mink­las. 1999 m. kraš­tie­tis li­te­ra­tū­ro­lo­gas Vir­gi­ni­jus Ga­si­liū­nas su­da­rė ir iš­lei­do B. Kri­vic­ko raš­tus. 2008 m. žu­vi­mo vie­to­je pa­sta­ty­tas di­zai­ne­rio R. Na­vic­ko su­kur­tas ti­pi­nis at­mi­ni­mo ženk­las.

Po mir­ties B. Kri­vic­kas ap­do­va­no­tas 2-ojo laips­nio Lais­vės ko­vos kry­žiu­mi. 1996 m. va­sa­rio 16 d. pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus po mir­ties ap­do­va­no­tas Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Ko­man­do­ro di­džiuo­ju kry­žiu­mi. Jam pri­pa­žin­tas ka­rio sa­va­no­rio sta­tu­sas, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos 1998 m. ge­gu­žės 13 die­ną su­teik­tas ka­pi­to­no laips­nis.

Ką ten už var­tų aš gir­džiu?

Kas drums­čia rū­mų ty­lą?

Lai ai­das tų dai­nų skar­džių

Mūs sa­lė­je pra­by­la! –

Bro­nius Kri­vic­kas

Pa­gal bib­lio­te­kos vyk­do­mą pro­jek­tą bus pa­reng­tas trum­pas edu­ka­ci­nis fil­mu­kas „Bro­nių Kri­vic­ką pri­si­me­nant“, ku­ris bus pri­sta­ty­tas ren­gi­nio „Tu­rim būt sa­vam ke­ly lyg plie­nas...“, skir­to B. Kri­vic­ko ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti, me­tu lapk­ri­čio 16 d. Dar šiais me­tais pir­mą kar­tą die­nos švie­są iš­vis mū­zos ir gink­lo bro­lio M. Ind­ri­liū­no raš­tų kny­ga.