Vicemerė atleista iš pareigų

Autoriaus nuotr.
Kęstutis ISAKAS

Vakar pirmą kartą krašto istorija Biržų rajono savivaldybės taryboje buvo svarstomas klausimas dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoja ir jos atleidimo iš pareigų. Fizikos mokytoja Astra Korsakienė šiose pareigose išdirbo vos pusantrų metų. Slaptame balsavime dalyvavo visi 25 tarybos nariai. Už vicemerės nušalinimą iš pareigų balsavo 17 tautos išrinktųjų. Tokiu būdu Astra Korsakienė neteko mero pavaduotojos pareigų.

Interpeliaciją A. Korsakienei pasirašė 7 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Tomas Četvergas, Jūratė Ratnikienė, Andrius Budriūnas, Petras Plepys, Viktoras Kurganovas, Kęstutis Armonas, Stasė Eitavičienė, socialdarbietis Ritas Vaiginas bei du tautininkai respublikonai Sigutis Štrėmas ir Vilius Trečiokas.

Pasigedo darbų – įžvelgė nepamatuotas ambicijas

Pareiškime dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoja Biržų rajono savivaldybės interpeliaciją pasirašę tarybos nariai pasigedo A. Korsakienės konkrečių darbų jai priskirtose srityse (Savivaldybės tarybos veiklos gerinimas; Švietimo įstaigų veiklos priežiūra; Vaiko ir jaunimo teisių apsauga ir užimtumas; Sveikatos bei socialinė apsauga; Gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas; Nevyriausybinių organizacijų veiklos kuravimas; Turizmo vystymas; Informacinės visuomenės plėtra) akcentavo jos negebėjimą dirbti komandoje bei neetišką elgesį su savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojais.

Į liberalų paklausimą, kokius teisės aktus ar įstatymus pažeidė vicemerė, Tėvynės Sąjungos frakcijos lyderė Irutė Varzienė replikavo, kad politinio pasitikėjimo pareigūnui užtenka pareikšti nepasitikėjimą ir pareiškime nebūtina cituoti teisės aktus ar sudėlioti konkrečius argumentus. „Mero pavaduotoja pastoviai kalba apie dialogą, tačiau per pusantrų metų rajono vadovai bei valdančioji koalicija taip ir nesugebėjo susitarti. „Bendradarbiavimo tarp trijų vadovų nėra, viešų posėdžių metu išsakomos skirtingos nuomonės ir nėra vieningos pozicijos. Tai rodo, kad nevyksta bendras darbas. Tai apie ką kasdien, 8 valandą ryto, kalba pasitarime rajono vadovai“, – klausė buvusi rajono vadovė. Ji konstatavo, kad liberalai ir valstiečiai susivienijo dėl valdžios, susiriejo dėl valdžios ir sužlugdė dėl valdžios. Daug priekaištų konservatorių lyderė turėjo merui, kuris nesugebėjo suburti komandos. „Rajono vadovą kamuoja cukinijos sindromas. Ši daržovė prisiima skonį kitų daržovių, su kuriomis yra verdama. O savo skonio neturi“, – sakė I. Varzienė. Jos nuomone, situacija rajono valdžioje pasiekė aklavietę.

Tautininkų-respublikonų frakcijos vadovas Valdemaras Valkiūnas posėdžio metu apgailestavo, kad dabartinė valdžia nė karto nesikreipė į buvusius rajono vadovus, kurie dirbo vieningai ir galėjo patarti kaip ir ką daryti. Buvęs meras pripažino, kad susidariusią situaciją reikia spręsti vardan Biržų gerovės. „Dabar tarybos nariams tenka srėbti nešviežią sriubą, kuri gerokai prarūgo“, – teigė jis. Į jo pasiūlymą dėl pagalbos mero pavaduotoja atsakė, kad „gailisi, jog nesikreipė į tokį patyrusį psichologą patarimų“.

Valstiečių frakcijos seniūnas pateikė faktą, kad vieno susirinkimo metu vicemerė A. Korsakienė išvadino administracijos direktorių melagiu ir tokiu būdu jį viešai įžeidė. „Po to paaiškėjo, kad administracijos direktorius sakė tiesą. Ekstremalių situacijų komisija senai pakeista. Atsiprašymo iš mero pavaduotojos nebuvo. Tačiau įžeidimų būta ir daugiau“, – teigė tarybos narys.

Valstietė Stasė Eitavičienė reiškė pretenzijas A. Korsakienei dėl mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės darbo. „Jis nebuvo vykdomas sąžiningai, neturėjote tikslo gauti žmonių nuomones. Viskas buvo iš anksto nuspręsta. Susirinkimų neprotokolavote ir dėl pasiūlymų nebalsavome. Buvo apdoroti žmonės, kurie nenorėjo su Jumis konfliktuoti ir buvo priversti pakelti ranką. Sužlugdėte kaimo bendruomenių pasitikėjimą ir sužlugdėte kaimo mokyklas. Negirdėjote manęs ne vieno kartą“, – sakė tarybos narė.

Korsakienė visada teisi?

Tarybos posėdžiui mero pavaduotoja Astra Korsakienė paruošė net 20 minučių kalbą. Savo klaidų ji nepripažino. Tačiau dėl interpeliacijos ir valdančiųjų rietenų kaltino visus – žiniasklaidą, administracijos direktorių V. Eiduką, Seimo narius. „Buvo daug psichologinio spaudimo, šmeižto, melo, prielaidų, buvo sumaniai parinkti įrankiai“, – sakė savo kalboje A. Korsakienė. Ji teigė, kad kai kurie tarybos nariai interpeliaciją pasirašė net neskaitę teksto. Su visais pareiškimo dėl nepasitikėjimo punktais ji nesutiko ir pavadino juos melu. „Interpeliacijoje pateikti motyvai net nebuvo svarbūs, nepateikti įrodymai ir faktai, remiamasi tik žurnalistų publikacijomis ir gandais“, – apie tarybos narių išsakytus priekaištus sakė vicemerė. Toliau ji 15 minučių vardino darbus iš mero ataskaitos. Tiesą sakant, dauguma jų buvo padaryti savivaldybės administracijos specialistų, tačiau mero pavaduotoja teigė, kad ji negalėjo jų įtakoti.

Astra Korsakienė pripažino, kad dirbti vieningai su administracijos direktoriumi Vido Eiduku nepavyko. „Nusivyliau, kad dalis informacijos iš administracijos direktoriaus apie projektus buvo nuslepiami, nepilni, netiksli. Gaudamas nepatogių klausimų, jis tiesiog pabėgdavo iš pasitarimų. Jau kurį laiką direktorius į pasitarimus neateina ir reikalus aptariame tik kartu su meru“, – sakė mero pavaduotoja. Ji neatsakė į klausimą, ar yra valdžios ir lyderystės krizė Biržų rajone. „Matau daug galimybių dirbti kartu. Mes neišnaudojome visų galimybių. Nesutarimus galima pašalinti – reikia tartis ir kalbėtis. Bet nebėgti ir nepasišalinti iš diskusijos, jei klausimas nepatogus“, – įsitikinus Astra Korsakienė. Ji pabrėžė, kad nebuvo pokalbių su valdančiąją koaliciją atstovaujančiais tarybos nariais kaip įveikti krizę. „Mes nesitarėme su Stase, Viktoru, Daliumi, Kęstučiu, tarėmės su tiems žmonėmis, kurių taryboje nėra“, – konstatavo ji ir pakvietė dialogui visus tarybos narius.

„Svyruojantis“ Jareckas nemato savo klaidų?

Interpeliaciją atsisakė pasirašyti ir prieš A. Korsakienės atstatydinimą greičiausiai balsavo Biržų rajono meras Vytas Jareckas, kuris į šias pareigas buvo iškeltas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Tiesa, praėjusiame tarybos posėdyje jis pareiškė, kad nėra valstietis, o „kažkur tarp konservatorių ir „Vieningų Biržų“. Šią savaitę rajono spaudoje krašto vadovas pripažino, kad nesugebėjo sutaikyti valdančiųjų bei uždavė klausimus: “Ar tai reiškia, kad nušalinus Savivaldybės mero pavaduotoją pradėsime naujos valdančiosios koalicijos kūrimą? Ar visgi sėsime prie derybų stalo, jei mero pavaduotoja tęs darbą?“. Vyto Jarecko pasisakyme jaučiamas neužtikrintumas ir pasimetimas. Tikras vadovas turėtų išreikšti savo nuomonę, o ne klausti kitų „Kas dabar bus?“. Juk būtent rajono meras turi kurti valdančiąją koaliciją ir aplink ją vienyti tarybos narius. Dabar susidaro įspūdis, kad jis laukia, kol kas nors tai padarys už jį. Straipsnyje taip pat išsakomi priekaištai „Vieningų Biržų“ sąrašo nariams, kad jie nesugebėjo išsaugoti vieningumo. Bet kaip tik V. Jareckas turėtų prisiimti atsakomybę dėl sugriuvusios koalicijos ir imtis lyderystės formuoti naują. Keista, kad mero patarėjai savo šefui formuoja silpno vadovo ir mėgstančio „pasipopsinti“ vadovo įvaizdį. Nenuostabu, kad per pusantrų metų V. Jarecko reitingas biržiečių akyse ženkliai nukrito. Reikia pripažinti, kad Biržų rajonas neturi realaus lyderio ir situaciją gali išgelbėti tik stipri rajono vadovų komanda, kurią be V. Jarecko sudarytų mero pavaduotojas (-a), jo patarėjai, administracijos direktorius V. Eidukas ir jo pavaduotojas (-a). Svarbu, kad ji dirbtų kaip kumštis. Tačiau jos sudėtis išaiškės tik po to, kai bus sudaryta naujoji valdančioji koalicija. Kas ją sudarys? Variantų daug – gali susijungti valstiečiai ir respublikonai-tautininkai, galbūt valstiečiams pavyks sutarti su socialdemokratais ir konservatoriais. Tai parodys laikas. Tačiau viena aišku, kad šalia pastoviai „svyruojančio“ V. Jarecko turi būti žmonės, turintys stuburą ir galintys „stumti“ merą pirmyn. Buvęs seniūnas pasirodė esąs ne „lokomotyvas“, o tik „vagonas“. Viena aišku, kad su liberalų frakcija vargu, ar kas nors norės bendradarbiauti.

Neapsiprendžiantis Drevinskas

LVŽS sąraše kandidatavęs ir patekęs į tarybą, buvęs Darbo partijos atstovas Dalius Drevinskas atsisakė pasirašyti interpeliaciją A. Korsakienei. Aiškių motyvų savo frakcijos kolegoms jis neišsakė. Bet greičiausiai tai buvo nenoras pyktis su vienu iš liberalų lyderiu Aidu Vaitkevičiumi, su kuriuo aplinkos apsaugos specialistą sieja draugiški santykiai. Politiko D. Drevinsko elgesį galima vertinti kaip norą bet kuriuo atveju likti valdžioje. Puikus pavyzdys, kad praėjusioje tarybos kadencijoje jis iki pat paskutinės dienos dirbo V. Valkiūno ir I. Varzienės vadovaujamoje koalicijoje, nors valstiečiai prašė jo pasitraukti iš Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pareigų. Paradoksas, bet, dirbdamas valdančiojoje koalicijoje, D. Drevinskas ją kritikavo savo rinkiminiuose straipsniuose. Dar vienas faktas – iš Darbo partijos jis „perbėgo“ į valstiečių stovyklą. Tačiau ištikimu LVŽS „kariu“ netapo. Vicemerės interpeliacijos atveju, matyt, šis tarybos narys nutarė palaukti kuo pasibaigs istorija su A. Korsakienės nušalinimu. Jei laimės valstiečiai, galima bus likti prie jų. Jei nugalės vicemerė, bus galimybė dalyvauti naujos koalicijos dėlionėse ir galbūt gauti kokį nors gerą postą. Šaltiniai valstiečių frakcijoje sako, kad iš karto po „Vieningų Biržų“ pergalės savivaldos rinkimuose D. Drevinskas atkakliai siekė administracijos direktoriaus arba jo pavaduotojo posto. Apie tai, kad šis narys galimai balsuoja priklausomai nuo asmeninių interesų, puikiai parodo tarybos posėdis, kuriame buvo tvirtinamas kaimo mokyklų optimizavimo planas. Nepalaikęs Kratiškių mokyklos-daugiafunkcinio centro prijungimo prie miesto mokyklos, politikas neprieštaravo, kad tai būtų padaryta su kitomis kaimų mokyklomis – Nemunėlio Radviliškio, Papilio, Pačeriaukštės, Pabiržės, kur mokosi žymiai daugiau vaikų nei tarybos nario gimtinėje. Kas tai – dvigubi standartai ar tiesiog noras įsiteikti kraštiečiams?

„Vestuvės iš išskaičiavimo“ – liberalų klaida?

„Po pirmųjų darbo Savivaldybės taryboje metų galime pasakyti, kad koalicija su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais Savivaldybės taryboje, bendras rinkiminis sąrašas buvo mūsų klaida“, – savo užsakomajame straipsnyje rajono laikraštyje rašo Liberalų sąjūdį atstovaujantys Biržų rajono tarybos nariai Arūnas Remeika, Mantas Visockas, Aidas Vaitkevičius ir Astra Korsakienė. Klaidas pripažinti yra gerai, tačiau yra keli bet... Pirmiausia reikia pastebėti, kad susijungę su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į bendrą Vyto Jarecko koaliciją „Vieningi Biržai“ liberalai iškovojo rekordinį savo partijai tarybos narių mandatų kiekį. Net keturis. Teisybę sakant, Liberalų sąjūdžio reitingai Biržų rajone prieš 2019 metų savivaldybių rinkimus nežadėjo nieko gero – geriausiu atveju liberalai būtų gavę vieną ar dvi vietas. Po lyderio Kęstučio Slavinsko mirties ir LRLS Biržų skyriaus skilimo, kai iš jo dėl konflikto su Aidu Vaitkevičiumi pasitraukė Skirmantė Griciūnienė ir ją palaikantys biržiečiai, liberalų gretose trūko ryškių asmenybių, galinčių pritraukti rinkėjų balsus. Todėl sprendimas prisijungti prie valstiečių greičiausiai buvo gerai apgalvotos „vestuvės iš išskaičiavimo“. Tai patvirtina faktas, kad iš karto po rinkimų liberalai nesutiko dirbti kartu su LVŽS atstovais bendroje „Vieningų Biržų“ frakcijoje, nors tai būtų logiškas ėjimas po kandidatavimo viename sąraše. Beje, dėl sąjungos su valstiečiais liberalų lyderiai Arūnas Remeika ir Aidas Vaitkevičius net sutiko paaukoti keletą savo bendražygių, nesutikusių su sprendimu jungtis į koaliciją dėl partijų vertybių skirtumo ir dėl to pasitraukusių iš LRLS Biržų skyriaus gretų. Beje, galėjo liberalų frakcija Biržų taryboje turėti ir 5 atstovus, juk, atsistatydinus LVŽS atstovams A. Burbuliui ir V. Dževečkaitei-Klepeckienei, tarybos nariu tapo liberalas Andrius Budriūnas. Tačiau koją pakišo partijos lyderių požiūris į eilinius bendražygius. Kalbama, kad po rinkimų jie buvo palikti likimo valiai. Trūko susirinkimų, diskusijų dėl veiklos savivaldybėje, įtraukimo į partijos veiklą. Apie tą patį A. Budriūną liberalų vedliai prisiminė tik po metų, kai išaiškėjo, kad jis patenka į tarybą. Tada A. Vaitkevičius net siūlė jam kandidatuoti į Seimo narius. Bet dabar jau buvęs liberalas parodė principingumą: “Į rinkimus ėjau su „Vieningais Biržais“, su jais ir liksiu“. Be to, A. Budriūnui nepatiko koalicijos partnerių išdavystė, kai nebuvo patvirtinta administracijos direktoriaus V. Eiduko atąskaita.

Vieši antausiai koalicijos partneriams

Dar vienas įdomus faktorius – liberalų elgesys. Praktiškai visą kritiką LVŽS vadovams, šios partijos deleguotam administracijos direktoriui, jie „liejo“ viešai – spaudoje, tarybos posėdžių metu, socialiniuose tinkluose. Įdomu, kodėl santykių negalima buvo išsiaiškinti už uždarų durų? Tai sugebėjo padaryti net Valdemaras Valkiūnas su Irute Varziene, kurių nuomonės ir pozicijos taip pat dažnai nesutapdavo. Įsivaizduokime, jei du irkluotojai sėdi vienoje valtyje – vienas bando irtis iš visų jėgų, o kitas tik ją siūbuoja ir karts nuo karto irkluoja, bet į kitą pusę. Valstiečiai gi kritikos liberalų adresu vengė, nors jiems buvo suduotas ne vienas antausis. Beje, neteko per tarybų posėdžius girdėti konkrečių liberalų pasiūlymų, ką reikia daryti ir kaip. Svarstant daugumą svarbių klausimų, LRLS frakcijos nariai apskritai tylėdavo. Todėl keistai atrodo liberalų pareiškimas spaudoje: “Į koaliciją (su valstiečiais – aut. Pastaba) jungėmės tikėdami, kad sprendimai bus priimami demokratiškai, kad diskutuodami dėl rajono ateities sugebėsime rasti kompromisus. To nebuvo. Ne kartą sulaukėme ultimatyvių reikalavimų ir nurodymų, o ne kvietimo tartis ir diskutuoti“. Kyla klausimas, o kiek kartų patys liberalai inicijavo susirinkimus, teikė konkrečius pasiūlymus koalicijos partneriams, rengė strategijas, siūlė kandidatūras į įvairius svarbius postus (pavyzdžiui, administracijos direktoriaus pavaduotojo), ar tik laukė, kad visą darbą už visus padarys valstiečiai? Viešoje erdvėje plačiai nuskambėjo tik dvi istorijos – buvo kalba apie viešųjų erdvių tvarkymą Biržų miesto centre ir Teisės bei civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistės pareigas. Abi jos greičiausiai susijusios su liberalų lyderio Aido Vaitkevičiaus interesais. Vienu atveju sutvarkyti kuo greičiau erdves prie statomo Radvilų gatvėje namo, antru – įdarbinti savo draugę Biržuose. Be abejo, klausimas kaip vertinti šiuos dalykus. Galima sakyti, kad tai rūpestis jaunų specialistų pritraukimu į rajoną ir siekimas kuo greičiau gražinti miesto centrą bei įsisavinti skiriamas lėšas.

Už Šiaurės Korėjos metodus – baudžiamoji atsakomybė?

Beje, liberalų frakcijos reklaminiame straipsnyje klausiama, ar mero pavaduotojos A. Korsakienės atstatydinimas iš pareigų nėra demokratijos pralaimėjimas rajono savivaldoje. Tačiau savivaldos įstatymai suteikia teisę tarybos nariams tvirtinti vicemerę ir ją atšaukti. Ypač, jei jos darbas netenkina nei visuomenės, nei jos atstovų savivaldybės taryboje. Tačiau tame pačiame straipsnyje liberalai kėsinasi į pačią didžiausią demokratijos vertybę – laisvę. Reikalaudami iš Biržų rajono mero Vyto Jarecko savivaldybės administracijos direktoriaus pokalbių išklotinės, LRLS nariai galimai siekia nurodyti V. Eidukui su kuo jis gali bendrauti, o su kuo ne. Pakvipo Šiaurės Korėjos ar Sovietų sąjungos metodais, kur gyventojai sekami ir jų teisės ribojamos.

Dar vienas svarbus aspektas – iš liberalų straipsnio „Ar dabartinė situacija rajono savivaldoje nėra demokratijos“ galima daryti išvadą, kad jie užsiėmė neteisėtu duomenų rinkimu apie privačius asmenų gyvenimą. Buvo nurodyta kiek kartų ir kada V. Eidukas skambino Lietuvos gyventojui, kuris net nėra viešas asmuo. O už tai jau gresia baudžiamoji atsakomybė. 167 baudžiamojo kodekso straipsnis numato už tai bausmę – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Kalbinti juristai straipsnyje aptiko ir asmens duomenų apsaugos įstatymų pažeidimų. Biržų rajono policijos komisariato tyrėjai turėtų išsiaiškinti, iš kur gauti duomenys apie privatų asmens gyvenimą, ar jie tikri ir tada spręsti, ar neverta Biržų rajono politikams iškelti baudžiamąją bylą?