Naujausios
Viskas iš vienų lūpų?
Ne kartą valdžia prašė nekelti panikos. Tačiau apie pirmą nustatytą koronaviruso atvejį Lietuvoje buvo pranešta viduryje nakties. Tarsi branduolinis karas būtų prasidėjęs. Juk buvo galima palaukti ryto ir ramiai šią žinią pranešti. Taip prasidėjo savotiškos lenktynės. Kas greičiau ir kiečiau apie tą virusą pasakys, tas daugiau reitingų pelnys? Todėl atsitiko taip, jog vienas sakė vienaip, o kitas – kitaip. Tada nuspręsta, jog praktiškai apie kovą su virusu kalbės tik ponas Aurelijus Veryga arba kitas žmogus persakys jo žodžius. Kitų kalbėjimai ir patarimai buvo nustumti į paraštes.
Viena nuomonė – negerai
Tačiau, kai vienas kalba, o kitų nuomonės nereikia, ne visada būna sveika. Prasideda politikavimai. Opozicija pradėjo reikalauti pono Verygos galvos. Vėl – ne į sveikatą! Poną Aurelijų Verygą priverstas užstoti Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sako, jog ne laikas brastoje, viduryje upės keisti arklius. Nors klaidų ir yra padaryta. Mes irgi tų klaidų matome.
Pasaka apie kaukes
Galima sakyti, kad buvome, švelniai tariant, suvedžioti medicininių kaukių klausimu. Matėme, jog Kinijos miestuose karantino metu gatvėse kinai vaikščiojo su kaukėmis. Mūsų vaistininkai, skelbė, jog medicininės kaukės yra skirtos apsisaugoti nuo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų. O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kelis kartus viešai aiškino, jog tos kaukės nuo koronaviruso neapsaugo. Tik užsikrėtusiems jas reikia užsidėti, kad kitų neužkrėstų. Tačiau kai kas dėl šventos ramybės dar prieš karantiną po kelias kaukes nusipirko. Apsukresni pirko dėžėmis, tikėdamiesi, jog galės jas kelis kartus brangiai parduoti. Taip ir atsitiko, kai vaistinėse tų kaukių neliko. Vienas žmogus turėjo kaukę, ją pirmą karantino dieną užsidėjo ir toks įėjo į parduotuvę. Tačiau parduotuvėje pasijuto balta varna. Pirkėjų buvo daug. Ir nė vieno su kauke! Todėl žmogus kaukę nusiėmė ir įbruko ją į kišenę. Po kelių dienų kaukė jau buvo reikalinga. Mat atsirado reikalavimas visiems vaikščioti su kaukėmis. Nors specialistai jau anksčiau prašė rimčiau su virusu kautis.
Specialisto žodis
Vienas iš tokių specialistų – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Jis „Vakaro žinių“ dienraštyje pareiškė, kad iš pradžių valdžia specialistų klausyti nenorėjo. Pono Čaplinsko manymu, Lietuvoje koronavirusu gali būti užsikrėtę daug žmonių, kurie apie tai nežino. Todėl būtina nešioti kaukes. Pasak pono Čaplinsko, žinoma, kad medicininės kaukės sulaiko 10 kartų mažesnes daleles nei koronavirusas. O medvilninės, net kelių sluoksnių kaukės, mažiau efektyvios nei medicininės kaukės.
Ribos pardavimus
Taigi: kone po kaukių neigimo iš ten pat atėjo paliepimas visiems ir visur vaikščioti su kaukėmis. Arba bent šalikais apsivynioti galvas. O dėl spekuliacinių kaukių kainų lyg ir žada riboti jų kainas. Tuo pat metu mūsų miestų ir kaimų siūvėjėlės, kaip išmano, tas kaukes pačios siuva. Nors valstybėje turime tekstilės fabrikų – niekas jų nesubombardavo. Pasiūtume kalnus kaukių, ir spekuliantai liktų ant ledo. Ponas Aurelijus Veryga sugalvojo kitaip. Vaistininkus įpareigojo vienam žmogui parduoti ne daugiau kaip 50 medicininių kaukių. Nors tų kaukių vaistinėse nėra. Liepta vienam žmogui parduoti ne daugiau kaip po 1 litrą dezinfekcinio skysčio, nors gamintojai į rinką to dezinfekcinio skysčio pateikė ir 4 litrų bakeliuose. Kitą dieną valdžia atsitokėjo – leido parduoti ir į didesnę nei 1 litro tarą supilstytus skysčius. Jaučiamės kaip sūpuoklėse. Vieną dieną ką nors uždraudus, kitą dieną jau tenka vadeles atleisti. Kitą dieną – atvirkščiai. Gal taip atsitinka todėl, kad pirma padaroma, o tik po to pagalvojama? Laiko galvojimui nėra? Nors kinai mums buvo davę gražaus laiko pandemijai pasirengti.
Priverstinio karantino galas
Pradėjus valstybėje nevaldomai plisti koronavirusui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo sprendimu visiems iš užsienio sugrįžtantiems įvedė priverstinį karantiną. Ne kur nori žmogus turi izoliuotis, o ten, kur valdžia prievarta nuveš. Ir sugrįžėlius dešimtimis pradėjo vežti į viešbučius. Dviem savaitėms juose uždaryti. Kilo baisi sumaištis. Sugrūdo žmones be žmoniškos tvarkos. Net po kelis į daugiabučius kambarius. Tada po paros, viduryje nakties ponas Veryga savo sprendimą dėl priverstinio sugrįžtančiųjų izoliavimo atšaukė. Sugrįžėlius testuos dėl koronaviruso. Jie pasižadės izuoliuotis savo namuose.
Visi uždaryti
Dabar gyvename, kaip toje dainoje: „Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje...“ Tačiau vis dar sunku suvokti, kad kiekvienas iš mūsų esame pavojingas aplinkiniams. Turime ir kartu gyventi, ir atsitraukti vienam nuo kito per saugų atstumą.
Nuomonė apie testus
Sunku ir valdžiai. Blaškosi. Keičia nuomonę. Pasirodo, jau ne tik galima, bet ir reikia iš rizikos grupės žmonių imti mėginius dėl koronaviruso. Net tada, kai nėra jokių ligos požymių. Kodėl? Matyt todėl, kad jau pavyko gauti reikalingų tyrimams reagentų. Kol jų trūko, ponas Veryga tikino: kol žmogus neserga, nėra prasmės jo dėl koronaviruso tirti. Toks delsimas testuoti ypač skaudžiai atsiliepė medikams. Kelios dešimtys užsikrėtė koronavirusu ir susirgo. Keli šimtai medikų turėjo izoliuotis. Todėl dabar jau tikrins visus medicinos darbuotojus.
Nuomonių kaita
Kai vieną dieną sako vienaip, o kitą dieną – kitaip, nuo to mums nepasidaro ramiau. Nežinai, kas vėl ką kokią naktį sugalvos. Šiaip valdžios žmonės moka pasigirti. Vienos įstaigos, turėjusios nupirkti koronaviruso testavimo reagentų, vadovas žiniasklaidai apie savo uolumą sakė, jog jo įstaiga dirbo puikiai. Nes nupirko reagentų tada, kai tie reagentai dėl viruso covid-19 nustatymo dar nebuvo sukurti. Šiuo atveju apie tarnautojo kompetenciją nelabai ką galime pasakyti.
Išbandymai
Pandemija išbando mus visus. Patikrina ir valdiškose įtaigose dirbančių žmonių sugebėjimas. Kol tarnautojai ramiai savo kabinetuose sau sėdėjo, viskas gerai ėjosi. Dabar, kai reikia ką nors skubiai padaryti – nupirkti, susitarti, surasti – kai kuriems pradeda viskas iš rankų kristi. O su specialistais, vienos ar kitos dalyko žinovais garbė neleidžia pasitarti?
Patarimų buvo
Daug patarimų valdžiai, kaip kovoti su pandemija yra sakęs medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius, tačiau ne į visus patarimus valdžia atkreipė dėmesį. Kol nepradėjo virusas sparčiai plisti šalies viduje. Aiškėja, kad koronavirusas mus užklupo menkai pasiruošusius. Manėme, kad nelaimė mus aplenks? Klydome. Todėl dabar klaidas derėtų pripažinti. Nuo to kepurė nenukristų. Tik pakiltų pasitikėjimas valdžia. Lengva pasakyti, bet nėra lengva, ypač politikams, tai padaryti.
Vaidenasi sąmokslai?
Neramu ne tik Lietuvoje. Visas pasaulis kaip ant adatų. Nors valstybės sienas uždarinėja, tačiau stengiasi vieni kitų nepalikti nelaimėje. Pranešta, jog sunkioje padėtyje dėl koronaviruso atsidūrusiai Italijai pagalbos ranką ištiesė Rusija. Pasiuntė savų virusologų ir medikų, kad šie padėtų italams kovoje su koronavirusu. Kai kurie mūsų politikos apžvalgininkai tuoj įžvelgė klastą. Neva už tai, atslūgus pandemijai, Rusija prašys Italijos, kad ji paveiktų Europos Sąjungą ir sušvelnintų Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. Į Italiją pasidalyti patirtimi atvyko ir kinų medikai. Tuo atveju lyg ir nėra sąmokslo. Tačiau iš Kinijos Lietuva gavo paramos – dešimtis tūkstančių medicininių kaukių ir pirštinių. Krovinį apmokėjo Kinijos prekybos rūmai. Vienas politikos apžvalgininkas tuoj pareiškė, jog Kinijos parama Lietuvai tėra „Trojos arklys“. Apžvalgininkas spėjo, jog vienas iš Kinijos siekių yra mūsų Klaipėdos uostas. Kitas Kinijos tikslas mūsų šalyje – 5G ryšio plėtra. O ką padarysi? Juk būna tokių žmonių, kuriems bet kokie geri darbai visada atrodo įtartini.
Sumaištis pasaulyje
Tačiau pasitikėjimas pasaulyje pakirstas. Sunkią žmonijai valandą pasigendame tikrų lyderių. Lyg ir buvo tokių. Juk pačius geriausius žmonės išrinko. Tačiau dabar girdime, kad ne vienas lyderis pradėjo kalbėti vėjus. Nemaloniais žodžiais, keistais kaltinimais apsikeitė Kinijos bei JAV valstybių vadovai. Atsikvošėjo. Ir po dienos kitos pradėjo žmoniškai kalbėtis. Suvokė, kad bendroje nelaimėje reikia bendrų pastangų ir nesavanaudiškos pagalbos.
Pinigai
Skelbiama, jog valstybės meta milijardus eurų, trilijonus dolerių, kad pagelbėtų viruso pakirstas ekonomikas. Panašu, kad švilpdamos pradėjo suktis pinigų spausdinimo mašinos. Pinigų bus kaip šieno? Jeigu taip, ar nepaliks jie pigesni už grybus?
Gyvenimas po karantino
Kadangi nieko nėra amžino pasaulyje, tad amžinai netruks ir karantinas. Galime pasvarstyti, koks bus gyvenimas, kai įveiksime virusą. Aišku, kad viskas bus kitaip. Nebelakstysime po pasaulį, kaip akis išdegę. Nebesipyksime dėl vienos ar kitos mokyklos uždarymo. Juk būsime pramokę mokytis nuotoliniu būdu. Pamatysime, jog pasaulis nesugriuvo dėl kai kurių uždarytų ministerijų. Todėl tokių gal ir nebeatrakinsime. Nors pasaulyje bus daug netekčių, bet dėl karantino turėtų pasitaisyti ne vienos valstybės demografiniai reikalai. Juk meilei dabar turime daugiau laiko. Gal taip, gal kitaip. Būsime sveiki, ir pamatysime!
