Naikinti ar vystyti?

Autoriaus nuotr.
Kęstutis ISAKAS
Kažkada ilgamečiai politikai labai piktinosi oponento pasisakymu, kad valdžios veikla Biržų rajone primena tikrą biržiečių genocidą. Pažvelgus, kokius sprendimus priima valdantieji, susidaro įspūdis, jog norima tiesiog sunaikinti gimtąjį kraštą. Kiek kartų per pastaruosius metus nuspręsta uždaryti, optimizuoti, mažinti? O kiek kartų vystyti, plėsti, steigti ir įkurti?

Gyventojų nuomonė niekam neįdomi?

Su nuostaba stebėjau, kokia lengva ranka Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai uždarė keturis medicinos punktus Kvetkuose, Kratiškiuose, Kupreliškyje ir Juostaviečiuose. Liūdniausia, kad tautos išrinktieji net nesiteikė susitikti su kaimų gyventojais ir bendruomenėmis aptarti šio klausimo. Taip pat ypatingai neišreiškė noro gilintis, ką konkrečiai Biržų poliklinikos vadovai nuveikė personalo paieškos klausimu, kodėl kai kurie punktai neveikė po ketverius metus ir ilgiau, nors turėjo veikti. Taip pat nesidomėjo, ar sveikatos priežiūros įstaigos vadovybė turi medicinos paslaugų prieinamumo rajone plėtros strategiją ir konkretų planą, kaip šią sferą vystyti. Rankas už uždarymą pakėlę tarybos nariai pernelyg galvos sau nesuko, ar išgyvens atokių Kupreliškio ar Kvetkų gyventojai, jei staiga juos ištiks širdies priepuolis, o greitoji dėl prastų kelių nespės laiku atvykti. Sprendimas priimtas remiantis sausa statistika, jog medicinos punktų lankomumas mažas. O galbūt jis mažas todėl, kad daugelyje retai apsilanko gydytojai, nekalbant, jog kai kuriuose nerado pamainos išėjusiems į pensiją felčeriams. Galbūt Biržų poliklinikos vadovybė nesistengia spręsti problemų? Uždaryti – lengviausias kelias. Bet ar tai problemos sprendimas? Ar mobili brigada žiemą nevalytais keliais greitai pasieks pacientą?

Nebus mokyklų – nebus ir kaimų!

Antra skaudi tema – kaimų mokyklų likimai. Paradoksas, visi keturi Biržų rajono savivaldybės vadovai – pedagogai. Tačiau kažkodėl neranda būdų, kaip išlaikyti ir sustiprinti švietimo įstaigų tinklą. Dėl dar vienos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reformos pagrindinės kaimų mokyklos netrukus virs pradinėmis, tai signalizuoja liūdną jų ateitį. Tačiau rajono valdžia į tai žiūri ramiai – pakelia rankas ir sako: “O ką mes galime padaryti? Vaikų juk nėra“. O ką Jūs padarėte, kad jų būtų? Ar atsakėte sau į klausimą, kodėl jauni biržiečiai emigruoja? Juk nuo nepriklausomybės atkūrimo rajonas neteko beveik 50 procentų gyventojų. Didžiausia problema – jaunam žmogui rajone gauti gerai apmokamą darbą. Trisdešimt metų Biržų rajono savivaldybė faktiškai nesuka sau galvos dėl naujų darbo vietų steigimo skatinimo. Ilgamečiai politikai numoja ranka ir teigia, jog tai – verslininkų darbas. Nė velnio, brangieji! Pritraukti investicijas, siekti, jog rajone būtų atidaromos naujos gamyklos, turizmo objektai, pramogų ir paslaugų kompleksai yra tiesioginė krašto valdžios užduotis. Tam reikia sutvarkyti infrastruktūrą ir padaryti verslui patrauklų rajoną. Kai bus didelė darbo vietų pasiūla, kils atlyginimai, tada į rajoną kelsis gyventi jaunos šeimos, kurių vaikams reikės darželių, mokyklų. Pavyzdžiui, toks procesas vyksta Akmenės rajone, kur pastatytos kelios medžio apdirbimo gamyklos, sukurta 800 naujų darbo vietų ir specialistams siūloma net 2000 eurų alga „į rankas“, todėl jauni žmonės su malonumu persikelia gyventi į atokų kraštą. Uždarydami mokyklas Biržų rajone šiandien, valdantieji gali tiesiog sunaikinti rajono ateitį.

Savivaldybei būtina keisti strategiją

Yra du būdai, kaip subalansuoti krašto biudžetą. Vienas jų – apkarpyti išlaidas. Tokiu keliu trisdešimt metų ir „keliauja“ Biržų rajono savivaldybė. Tik klausimas, kas bus, kai neliks, ko uždaryti ir optimizuoti? Geriausia valdžios darbo iliustracija – per trisdešimt metų Biržų rajone buvo pastatytas vos vienas daugiabutis, todėl dabar išsinuomoti arba įsigyti butą mūsų krašte didžiulis iššūkis. Kita strategija – didinti pajamas. Tai galima pasiekti didinant darbo vietų skaičių rajone, juk gyventojų pajamų mokestis keliauja į savivaldybės biudžetą. Norint padidinti darbo vietų skaičių, reikia sudominti verslą vystyti savo veiklą Biržų rajone. Kraštas turi milžinišką potencialą turizmo srityje, jis neišnaudojamas. Galima steigti informacinių technologijų parkus, juk tokiame nuostabiame gamtos kampelyje norėtų gyventi kiekvienas, jei gautų orias pajamas. Ne kartą girdėjau biržiečių žodžius, jog gimtasis rajonas būtų geriausia vieta auginti vaikus, jei būtų gerai apmokamų darbo vietų. Tik to neįmanoma padaryti, jei valdžia nesirūpina krašto ekonomika, tik uždarinėja mokyklas, bibliotekas ir sveikatos priežiūros įstaigas. Laikas biržiečiams rimtai susimąstyti apie krašto ateitį.

P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.