Biržiečiai turi reikalauti politikų atsakomybės

Autoriaus nuotr.
Kęstutis ISAKAS
Kai Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė ir ilgametė politikė leidžia sau pareikšti, jog statybinis brokas – tai kabinėjimasis prie “balučių”, supranti, kodėl tiek metų gražus ir didžiulį potencialą turintis kraštas stagnuoja. Tautos išrinktieji ir savivaldybės vadovai niekada neprisiima atsakomybės už savo žodžius bei veiksmus (liežuvis neapsiverčia pavadinti jų darbais). Užtenka prisiminti Likėnų gydomojo purvo telkinių ar Biržų miesto šilumos ūkio nuomos istorijas. Ar nors vienas politikas atsakė už tai? Atėjo laikas biržiečiams iš politikų pareikalauti atsakomybės ir artėjantys savivaldos rinkimai – geriausias būdas tai padaryti.

Negalima tylėti

Didžiausias ilgamečių Biržų rajono politikų nusikaltimas – tai biržiečių nepasitikėjimas valdžia. “Niekas nepasikeis” – tokią frazę dažnai tenka girdėti kalbant su krašto žmonėmis. Tikrai nepasikeis, jei gyventojai tylės, neviešins įsisenėjusių problemų ir nereikalaus valdančiųjų atsakomybės. Baimė pasisakyti prieš valdžią yra sukausčiusi Biržų rajoną, nes politikai nevengia taikyti represijų žmonėms, kurie užduoda nepatogių klausimų. Vienus priverčia tylėti, darydami spaudimą darbe, kitus stengiasi sukompromituoti lojalaus laikraščio pagalba. Tokių pavyzdžių – nemažai.

Tačiau per savivaldos rinkimus kiekvienas biržietis gali ir, svarbiausia, turi kalbėti drąsiai bei nebijoti keršto. Aš dažnai klausiu biržiečių, kokių permainų Jūs tikitės, jei į savivaldybės tarybą nuolat renkate vienus ir tuos pačius žmones? Jei jie nepadarė darbų per 10-15 metų, tai nepadarys ir ateityje, ką bežadėtų ir kaip saldžiai tarsi sirenos, bešnekėtų.

Negirdi savo darbdavio – visuomenės

“Atėjau į susitikimą su valdžia ir patekau į politikų tarpusavio rietenas”, – papasakojo man Pačeriaukštės seniūnijos gyventojai, kurie mėgino užduoti tautos išrinktiesiems klausimus. Dar viena akivaizdi tiek Biržų rajono, tiek visos valstybės valdančiųjų problema – jie negirdi visuomenės balso.

Daugelį problemų galima išspręsti – tereikia kalbėtis... Ir išklausyti. Tautos išrinktieji ne tik neišklauso gyventojų, bet tesugeba rietis tarpusavyje, kai jie visi turi dirbti vardan krašto ar šalies gerovės. Paskutinėje “KK2” laidoje tiek Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, tiek europarlamentarė Aušra Maldeikienė aiškiai parodė, kad savo ego jiems svarbiau, nei rinkėjų problemos. Elementariai nepadoru svarstyti televizijos eteryje, kam ir kiek trūksta sekso. Ekonomistė gyrėsi, kad Briuselyje uždirba apie 15 000 eurų per mėnesį į rankas ir pasisakė už atlyginimų kėlimą Seimo ir Vyriausybės nariams. Pamėgintų išgyventi už 500 eurų – suprastų paprasto Lietuvos žmogaus susirūpinimą dėl kylančių maisto produktų, elektros, dujų ir degalų kainų. Pavažinėtų prastais regionų žvyrkeliais, apsilankytų kaip pacientė rajonų ligoninėse, suprastų, kodėl gyventojai nepatenkinti valdančiaisiais.

Lietuvos valdžia šneka apie kompensacijas už kosmines elektros energijos kainas, užuot iš esmės spręndę problemą ir sustabdę akivaizdžias spekuliacijas elektros energijos biržose. Tai kaip sergančiam vėžiu – pasiūlyti ne operaciją ar spindulinę terapiją, bet duoti ibumetino tabletę nuo skausmo. Kosmetinės priemonės, skirtos užliūliuoti rinkėjų budrumą, kad neiškeltų politikų atsakomybės klausimo.

Kažkada prieš parlamento rinkimus S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dalino senjorams po 200 eurų, tačiau tai nepadėjo išlaikyti valdžios. Ant to paties grėblio lipa ir dabartiniai valdantieji. Apklausos aiškiai parodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepasitiki Vyriausybe, o atskirų ministrų reitingai – totaliame minuse.

Jei atliktume apklausą Biržų rajone, savivaldybės vadovai greičiausiai taip pat sulauktų neigiamų įvertinimų. Privačiame versle darbdavys, kuris nepatenkintas darbuotojo rezultatais, reikalauja atsakomybės už nuveiktus darbus ir gali jį atleisti bet kurią minutę. Valdžios atstovai renkami kas ketverius metus ir jie visiškai nebijo mokesčių mokėtojų, iš kurių pinigų yra išlaikomi, nepasitenkinimo. Todėl ypač svarbu dalyvauti rinkimuose ir išsakyti savo poziciją.

Būtina vertinti darbus

Biržų rajoną valdė raudonieji, žalieji, žydrieji, mėlynieji, oranžiniai. Nėra skirtumo, ar tai kregždutės, ar gandrai, ar, galų gale, rožytės. Svarbu, ką nuveikė dėl krašto gėrio, ką konkrečiai padarė, ar rūpinosi paprastais žmonėmis, ar gyveno jų problemomis. Jei išnuomojo šilumos ūkį, gavo bendrapartiečiams solidžius postus “Litesko”, o biržiečiams užkrovė tik dideles sąskaitas už šilumą, tai kam jie dirbo?

Jei savivaldybės įstaigas užtvindė tik vienos konkrečios partijos atstovai, jei viešosios erdvės sutvarkytos prie tautos išrinktųjų namų, tai kieno interesams atstovauja tokie politikai? Praėjusią savaitę Biržų krašto verslininkas papasakojo akibrokštą, kai vienos valdančiosios partijos atstovai pažadėjo sutvarkyti savivaldybei priklausančias viešąsias erdves prie jo objektų, jei jis palaikys finansiškai politikus per rinkimus. Jų vardus ir pavardes žino kiekvienas biržietis. Tokių žmonių neturi būti valdžioje.

Kuo įsimins dabartiniai Biržų krašto politikai? Be jokios abejonės – trinkelizacija. Aš ne prieš gražiai sutvarkytas aikštes, bet viskam turi būti saikas. Pavyzdžiui, prie turgaus automobiliai nebegali prasilenkti, kai iš abiejų pusių stovi automobiliai, nes pernelyg buvo išplatinti šaligatviai. Ką jau bekalbėti apie autobusus. Be to, negalima prarasti Biržų, kaip žalio miesto, identiteto. Tiesa, net trinkelių dabartinė valdžia ir tų normaliai sudėti nesugeba. Tiksliau, nepareikalauja, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Aš jau nekalbu apie tai, kad už milijonus eurų išklotas aikštes pamirštama įveiklinti. Juk investicijos turi nešti grąžą biržiečiams ir rajono biudžetui. Jei aikštėse veiktų kavinukės, parduotuvėlės ar būtų suformuoti savotiški turistiniai promenadai su paslaugomis ir pramogomis, tai investuoti pinigai atsipirktų ir duotų grąžą – už nuomą surinktos lėšos keliautų į biudžetą. Tačiau dabartinei Biržų valdžiai nerūpi atsipirkimas.

Dauguma biržiečių buvo pasipiktinę, kad skvere prie Biržų miesto Kęstučio ir Vytauto gatvių sankryžos buvo panaikinta savotiška miesto vizitinė kortelė – gėlynai. Patikimi šaltiniai sako, kad rajono vadovai tai padarė todėl, kad jiems tvarkyti išleidžiama per daug pinigų… Bet pažiūrėkime, kiek lėšų politikai iššvaistė dosnioms išmokoms bendražygiams ir reprezentacijai. Jų būtų užtekę ne tik gėlynams prižiūrėti. Esmė, kad Biržų valdžia net nesupranta, kas yra ekonomika, ir moka tik leisti pinigus. Tačiau nieko nedaro, kad rajonas jų uždirbtų ir investuotų į krašto žmonių gerovę.

P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.