Apie audines, virusus, žmogų dulkelę, šunų uoslę bei dirbtinę vištieną

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Tas koronavirusas kietas, bet ir mes ne iš kelmo spirti. Būsime per dešimt mėnesių sukūrę vakciną nuo COVID-19 viruso. Kai anksčiau panašioms vakcinos sukurti reikėdavo kelerių metų. Kažkas paskelbė, jog jau išbandė nosies purškalą, kuris COVID-19 virusą užmuša. Išmokome, kaip atsispausdinti daug pinigų, už kuriuos galime gyventi ir į darbą neiti. Ir kitokių dalykų esame nuveikę. Tačiau nėra pėsčias ir virusas. Dabar pradėjo šienauti švelniakailes narvuose laikomas audines.

***

Jau truputį buvome apsipratę su tuo virusu. Kai ką apie jį sužinojome. Tačiau daug ko nežinome. Ir nežinia kada viską sužinosime. Mat tas virusas yra gamtos dalis. O gamta, tai ne viena kokia gėlelė, o visa Žemės planeta. Joje žmogus – maža dulkelė. Tik ta dulkelė, panašu, per daug į padanges buvo pasikėlusi. Tad prisiėjo ją žemyn nusodinti. Ir vieną gražią dieną atsibudome. Pamatėme, kad nesame gamtos valdovai? Bijome kvėpuoti, kaip iki šiol kvėpavome net mus supančiu oru!

***

Grįžkime prie audinių. Pirmiausia atėjo žinios iš Danijos, jog ten auginamos audinės virusą pasigavo. Panika suėmė danus. Kažkas pareiškė, kad iš žmonių į audines peršokęs virusas mutuos. Tad vakcinų prieš tą virusą kūrimas nueis šuniui ant uodegos. Audines numarino. Užkasė. Negiliai. Vėl atkasė. Sudegino. Tada paaiškėjo, kad tas virusas lyg ir nemutavo. Audines auginantys lietuviai tyliai džiaugėsi, kad audinių kailių rinkoje sumažėjo konkurentų. Tačiau džiaugėsi neilgai. Mat ir mūsų fermose auginamos audinės virusą pasigavo. Iš kur? Iš jas prižiūrinčių besimptomių virusų nešiotojų! Vadinasi, audinės nustatė, kad kai kurie jų prižiūrėtojai yra koronos virusu užsikrėtę, nors patys to nežinojo? Be jokių tepinėlių iš nosiaryklės, be laboratorijų gaišdami žvėreliai parnešė apie bėdą fermoje. Tragiška tiesa.

***

Beje, šunys irgi ne iš kelmo spirti. Pranešta, kad Suomijos Helsinkio universiteto veterinarijos fakulteto tyrėjai nustatė, jog šunys COVID-19 gali suuosti beveik 100 nuošimčių tikslumu. Pasak tyrėjų, šunys gali užuosti virusą net jeigu dar žmogus simptomų nejaučia. Kad šunys nustatytų COVID-19, reikalingas ir mažesnis poėmis nei darant PGR testus. Šuniui tereikia 10-100 molekulių, kad užuostų virusą, o laboratorijos įrangai – 18 milijonų molekulių. Šuo gali koronaviruso buvimą užuosti vos per 10 sekundžių, o visas procesas trunka mažiau nei minutę. Išeitų, kad šunys protingesni nei žmonės. Kodėl? Gal todėl, kad mažiau nuo gamtos yra nutolę. O mes taip patraukėme į priekį, kad mums verkiant audinių kailinių reikia. Nebereikės. Gal ne tik audinių. Jokių gyvūnų nelaisvėje nebelaikysime.

***

Skelbiama, kad Singapūro restoranai netrukus ims tiekti laboratorijoje užaugintą vištieną. Ši šalis taps pirmąja, kur žmonės maitinsis mėsa, sukurta neskerdžiant jokių gyvūnų. Ši žinia gali tapti proveržiu ieškant būdų, kaip pamaitinti žmones mažiau kenksmingais gamtai būdais. Mat įprastos mėsos vartojimas kelia grėsmę aplinkai. Galvijai išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Turėtų sumažėti ir miškų kirtimas, nes dabar kai kur pasaulyje miškai kertami tam, kad būtų daugiau vietos gyvuliams auginti. Kol kas pokyčiai nėra dideli. Dirbtinė vištiena brangi, bet žadama, kad bus pigesnė už dabartinių vištų krūtinėles, parduodamas prekybos centruose net per akcijas.

***

Žiūrime, ką turime. Gali būti, kad greitai ateis tokie laikai, kai gyvensime kas sau. Šikšnosparniai, skujuočiai, sparnuočiai – su savais virusais. Sulyginsime su žeme fermas ir paukštynus. Kai vieni kitų nevalgysime, tai ir virusai apsiramins. Nebeieškos naujų šeimininkų. Visi gyvensime sveiki ir laimingi. Pasvajojome, ir laukimės. Ir toliau vaikščiokime su kaukėmis.