Galerijoje atnaujinta menininkės Aldonos Gustas paroda

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.
Į at­nau­jin­tos Al­do­nos Gus­tas gra­fi­kos dar­bų pa­ro­dos pri­sta­ty­mą atė­jo me­nui nea­be­jin­gi bir­žie­čiai

Bir­žų PORT­FO­LIO me­no ga­le­ri­jo­je at­nau­jin­ta lie­tu­vių me­ni­nin­kės Al­do­nos Gus­tas pa­ste­lių gra­fi­kos pa­ro­da. Ši pa­ro­da prieš ke­lio­li­ka die­nų į Bir­žus bu­vo at­vež­ta iš Kau­no ra­jo­no mu­zie­jaus. Da­bar pa­ro­da pa­pil­dy­ta nau­jais Al­do­nos Gus­tas pie­ši­niais, ku­riuos iš Vo­kie­ti­jos at­ve­žė mu­zi­ko­lo­gė pro­fe­so­rė Ra­min­ta Lamp­sa­ty­tė. At­nau­jin­tą pa­ro­dą PROT­FO­LIO ga­le­ri­jo­je bir­žie­čiams ir pri­sta­tė pro­fe­so­rė Ra­min­ta Lamp­sai­ty­tė. Ji pa­pa­sa­ko­jo apie me­ni­nin­kės Al­do­nos Gus­tas gy­ve­ni­mą, kū­ry­bą.

Al­do­na Gus­tas ne tik dai­li­nin­kė, bet ir poe­tė. Jos ei­lės anks­tes­niais me­tais yra iš­leis­tos lie­tu­viš­kai. Ke­le­tą ei­lių pa­ro­dos pri­sta­ty­me-ap­ta­ri­me per­skai­tė bir­žie­tis skai­to­vas Leo­ni­das Čiu­da­ras.

Al­do­na Gus­tas – Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­ti ir ku­rian­ti lie­tu­vė poe­tė ir dai­li­nin­kė. Ji gi­mė 1932 me­tais Ši­lu­tės ra­jo­ne, Kar­ce­viš­kių kai­me. Al­do­nos vai­kys­tę pa­ženk­li­no Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­tast­ro­fos iš­gy­ve­ni­mai, pa­si­trau­ki­mo iš tė­vy­nės dra­ma. 1945 me­tais vi­sa Al­do­nos šei­ma pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją. Va­ka­rų Ber­ly­ne Al­do­na Gus­tas įgi­jo iš­si­la­vi­ni­mą, pra­dė­jo kur­ti. Ei­lė­raš­čius pra­dė­jo ra­šy­ti 1957 me­tais. Ra­šė vo­kiš­kai, nes lie­tu­viš­kai ne­mo­kė­jo. Še­šis de­šimt­me­čius Al­do­na Gus­tas ra­šo ei­lė­raš­čius. Yra iš­lei­du­si dau­giau kaip dvi de­šim­tis poe­zi­jos rin­ki­nių. Jos kū­ry­ba įtrauk­ta gal į šim­tą an­to­lo­gi­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ra­šy­to­jos po­smai ir pa­vie­nės ei­lu­tės – kar­tais kū­ri­nį su­da­ro vie­na ei­lu­tė – api­ma gam­tą, kū­ną, jaus­mą, lai­ko ref­lek­si­jas, iš­ryš­ki­na de­ta­les, nuo­tru­pas, nea­pib­rėž­tu­mą, pa­ra­dok­są...

Al­do­nos Gus­tas ta­py­ba bei gra­fi­ka iki šiol Lie­tu­vo­je ma­žai ži­no­ma. Nors jos ta­py­bos ir gra­fi­kos dar­bai pa­sau­lio pa­ro­do­se jau ro­do­mi nuo 1970 me­tų. Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą Al­do­nos Gus­tas dar­bų pa­ro­da bu­vo su­reng­ta 2016 me­tais Na­cio­na­li­nia­me M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je.

Anks­ty­vo­se Al­do­nos Gus­tas ak­va­re­lė­se dar yra na­cio­na­li­nio dra­bu­žio de­ta­lių, mo­ty­vų iš pa­sa­kų. Vė­liau ta­py­bo­je ir pa­ste­lė­je ryš­kė­ja iš­gry­nin­ta, ap­nuo­gin­ta žmo­gaus, daž­niau­siai mo­ters, fi­gū­ra. O pa­čiuo­se vė­ly­vuo­siuo­se pie­ši­niuo­se, ku­rie su­kur­ti vi­sai ne­se­niai ir jie ro­do­mi pa­ro­do­je Bir­žuo­se, jau yra dau­giau sim­bo­liš­ki pa­vi­da­lai. Su­si­py­nu­sios pie­ši­nių li­ni­jos, nu­brėž­to­se vie­nu ato­dū­siu. Ma­to­me mo­te­rį, paukš­tį, žu­vį, daug ero­ti­kos...

Da­bar Al­do­na Gus­tas, ap­gy­ven­din­ta Ber­ly­no slau­gos li­go­ni­nė­je. Taip me­ni­nin­kę nuo pa­sau­lio at­sky­rė vie­nos ga­le­ri­jos sa­vi­nin­kas. Jis, se­nat­vi­ne de­men­ci­ja ser­gan­čia Al­do­ną Gus­tas su pa­keis­ta pa­var­de at­ve­žė į slau­gos li­go­ni­nę. Sau pa­siė­mė me­ni­nin­kės bu­tą Ber­ly­ne su me­no kū­ri­niais, ki­tu tur­tu.

Me­ni­nin­kė mie­lai bend­rau­ja su ja ap­lan­kan­čiais lie­tu­viais. Ypač ar­ti­ma dau­ge­lio me­tų drau­gys­tė ją sie­ja su pro­fe­so­re Ra­min­ta Lamp­sa­ty­te. Ji Al­do­ną Gus­tas ir su­ra­do Ber­ly­no slau­gos li­go­ni­nė­je – vie­ni­šą ir nie­kie­no ne­lan­ko­mą. Da­bar pro­fe­so­rė, gy­ve­nan­ti Ber­ly­ne, nuo­lat ap­lan­ko vie­ni­šą me­ni­nin­kę. Ap­lan­kys ją ir šią sa­vai­tę – nu­veš bir­žie­čių, su­si­rin­ku­sių į jos pa­ro­dą, lin­kė­ji­mus.

Fe­lik­sas GRUNS­KIS