Naujausios
Kvapnūs vaizdai
Prieš įeinant į parodų salę, vos tik pravėrus muziejaus duris, pirmiausia pasitinka duonos kvapas – parodos erdvės tikrai neįmanoma sumaišyti su kitomis ekspozicijomis. Dideli duonos kepalai – vieni iš pagrindinių parodos eksponatų, kuriančių ir vaizdą, ir kvapą, ir įvaizdį. Ar gali būti kitaip, kai kviečiama į parodą, skirtą Biržų kepyklos, įkurtos 1953 metais, 70-ies metų veiklos jubiliejui?
UAB „Biržų duona“ marketingo skyriaus vadovė Natalija Kurganovė su komanda ir įmonės vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas pasistengė, kad paroda patrauktų lankytojų dėmesį: vyresnės kartos biržiečiai parodoje atpažins savo laikmečio daiktus (iškeptos duonos stelažai, pirmieji kepyklos produkcijos maišeliai, šūkiai, vaizdinė medžiaga), o jau šių dienų „Biržų duonos“ produkcijos valgytojai gėrėsis kepyklos reklaminėmis socialinių paskyrų nuotraukomis, kuriose žaismingai vaizduojami dabartinės kepyklos gaminiai – įvairių rūšių duona, sausainiai, pyragai, bandelės...
Ar esate ragavę visą šiuo metu siūlomą „Biržų duonos“ produkciją, padės susigaudyti didžiulis plakatas, kuriame išvysite šios dienos kepyklos gaminius. O iš ko jie gaminami, pamatysite tešlos minkymo kubile, kuriame krūvelėmis pūpso kepyklos naudojami kelių rūšių „gyvi“ miltai.
Saldusis „Biržų duonos“ maketas (N. Kurganovės kūrinys) yra parodos centrinė ašis. Jame labai gerai atsispindi tai, kas šiais metais, praėjus 70 metų nuo veiklos pradžios, yra „Biržų duona“ – tai ne tik kepykla, bet ir saulės elektrinė, bitynas. Visa tai – ilgos ir labai gražios biržietiškos duonos kelio pasakojimai.
Kepykla „su vardu“ ir jos sėkmę kuriantys žmonės
Biržų krašte duona kepama nuo seniausių laikų, o Radvilų įkurtoje Biržų kunigaikštystėje su dar keliais amatininkų cechais, atsirado ir duonkepystės amatas. Nebuvo nė vieno laikotarpio, kai žmogus apsiėjo be duonos, tad duonkepiai visuomet kūrė savo vietovės legendą, pasakojimą ir istoriją. Parodos lankytojai prisiminė, kad sovietiniais metais Lietuvoje garsėjo Biržų kepyklos „Aukštaičių“ duona, į kitus rajonus vežama lauktuvėms (o argi taip nėra ir dabar?), „Lazdynų“ pyragas, bandelės su obuolių marmelado įdaru.
Pirmoji kepykla, „Biržų duonos“ pirmtakė, buvo pastatyta dabartinėje Dvaro gatvėje, pastatas išlikęs, o 1978 metais persikėlė į dabartines patalpas Plento gatvėje. Nuo 1995 metų kepykla žinoma UAB „Biržų duonos“ vardu. Parodos atidarymo metu kalbėjo dabartiniai „Biržų duonos“ šeimininkai – įmonės direktorius Viktoras Kurganovas ir jo sūnus, įmonės vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.
V. Kurganovas prie kepyklos vairo stojo 1996 metais, tuo metu ji priklausė taip vadinamai „Lietkoopsąjungai“ ir vos alsavo. Įmonės atgimimas prasidėjo 2001 metais, kai ją įsigijo Kurganovų šeima.
„Niekas arba mažai kas tikėjo, kad Kurganovams pavyks. Grįžtant į tą laikotarpį, kai pradėjau vadovauti kepyklai 1996 metais, pamenu, kad nė viena kepykla, priklausiusi „Lietkoopsąjungai“, kurios buvo visuose rajonuose, neišgyveno. Kai mūsų šeima įsigijo kepyklą, sūnus Andrius pradėjo joje dirbti iškart po pirmojo studijų kurso, tad vieną iš mūsų sėkmės akcentų laikau tai, kad „Biržų duona“ yra šeimos verslas. Be abejo, sėkmę kuria visi kepykloje dirbantys žmonės, o pačioje pradžioje mums padėjo tai, kad įsigijome kepyklą „su vardu“, jau žinomą kaip skanios duonos gamintoją. Kai dar dirbau vadinamoje konservų gamykloje, vis žiūrėdavau į šalia esančios kepyklos pastatą ir galvodavau, koks jis gražus. Gyvenime, matyt, kartais užtenka tik pagalvoti, o paskui viskas susidėlioja taip, kaip reikia“, – pasakojo V. Kurganovas.
Jo sūnus Andrius antrino tėčiui: „Darbuotojai yra pati didžiausia sėkmė ir dovana mums, įmonės savininkams. Išgyventi šiais konkurencijos laikais padeda lankstumas ir kūrybiškumas. Duona neatsiejama nuo kiekvienos šeimos gyvenimo, tad labai stengiamės kurti ir puoselėti šeimos tradicijas ir vertybes“.
Nuo 2001 metų „Biržų duona“ yra pelniusi ne vieną respublikinį ir tarptautinį apdovanojimą už gaminių kokybę, už tvarumą ir inovacijas, gaminių pakuočių dizainą. Na, o šiandien UAB „Biržų duona“ mūsų krašto istoriją kuria ne tik duoną kepdama, bet ir kitokiomis formomis, aktyviai dalyvaudama visuomenės gyvenime.
