XXX festivalis pristatė teatro įvairovę – nuo komedijos iki kabareto
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Spalio 3–lapkričio 6 dienomis vykęs festivalis žiūrovus pakvietė į vienuolika spektaklių, kuriuose matėme skirtingas teatro kalbas, temas, žanrus ir kūrybines patirtis – nuo teatro ištakas menančio commedia dell’arte žanro iki pirmą kartą Biržuose parodyto kabareto stiliaus spektaklio. Kiekvienas vakaras turėjo savo nuotaiką, o festivalio programa leido patirti, koks įvairus gali būti profesionalusis teatras.
Festivalį atidarė Nacionalinis Kauno dramos teatras su spektakliu „Jaudulys“. Uždarė – Valstybinio Daugpilio teatro kabareto stiliaus spektaklis „Cabaret Dinaburg“. Bene labiausiai laukiamas buvo režisieriaus Rolando Kazlo spektaklis „Senjorai“ – bilietai į šį spektaklį buvo parduoti per labai trumpą laiką, jį pamatė 450 žiūrovų (pilna salė).
Jau kelintus metus spektakliai mažiesiems taip pat vyksta pilnutėlėse salėse. Džiugina akivaizdus įrodymas – auga nauja teatro žiūrovų karta.
XXX profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ metu Biržuose apsilankė apie 250 teatralų: aktorių, muzikantų, šviesos ir garso technikų, grimo ir kostiumo specialistų, scenos apipavidalintojų.
Spektaklius žiūrėjo apie 2500 teatro mylėtojų. Šis skaičius – ne vien statistika. Už jo slypi teatrą mylintys žmonės. Tačiau festivalio sėkmę matuojame ne vien užpildytomis salėmis. Ne mažiau svarbu ir tai, kokias sielos stygas spektakliai palietė ir kokiems apmąstymams paskatino žiūrovus.
Jubiliejinį festivalį lydėjo dvi parodos. Pirmojo aukšto fojė lankytojus pasitiko Daivos Zalogienės tapybos paroda „Forma kaip vaidmuo. Neįvardinta scena“. Joje drobė tapo scena, o spalvos, formos ir figūros – savitais personažais, paliekančiais žiūrovui laisvę kurti savo istoriją.
Antrojo aukšto fojė buvo galima leistis į retrospektyvinę kelionę „Festivalio „Žaldokynės kraštas“ kelionė per tris dešimtmečius“. Čia laukė trisdešimt stendų su fotografijomis, laikraščių iškarpomis, lankstinukais, atsiliepimais ir kitais archyviniais liudijimais, kurie pasakojo apie festivalio pradžią, jo žmones, spektaklius ir per daugelį metų besikeitusias nuotaikas.
Festivalis, kurį kuriame kartu su žiūrovais
Žiūrovų nuotaiką po spektaklio dažniausiai išduoda jų veidai. O šiemet teko matyti visokių emocijų. Jeigu žmogus išeina tylus, paskendęs mintyse, vadinasi, spektaklis dar tęsiasi – nesibaigė užgesus scenos prožektoriams.
Matėme susimąsčiusius jaunuosius festivalio lankytojus. Po jiems skirto spektaklio buvo galima išvysti ir ašarų akyse. Tokios reakcijos pasako kur kas daugiau nei žodžiai.
Greičiausiai teatras ir neturi visiems sukelti vienodų emocijų. Svarbiausia, kad nepaliktų abejingų. Šių metų festivalio stiprybė ir buvo jo įvairovė: vieni spektakliai privertė juoktis, kiti – susimąstyti, treti nustebino netikėtais sceniniais sprendimais. Juk toks ir yra teatro žavesys – kiekvienas spektaklis savaip paliečia žiūrovą. O mus labiausiai džiugina, jei nutiko kažkas, ką žiūrovas išsineša su savimi.
Trisdešimt metų istorijos
Ir dar kartą norisi priminti, kad pati festivalio istorija prasidėjo dar 1996 metais, kai tuometinio Biržų kultūros centro bendruomenėje gimė mintis surengti profesionalių teatrų savaitgalius. Festivalio idėjos autorė Jautra Žaldokaitė pasiūlė pakviesti geriausius profesionalius teatrus, kad Biržų krašto žmonės galėtų pamatyti jų spektaklius ir susitikti su žymiais aktoriais bei režisieriais.
Pirmasis festivalis, skirtas Biržų krašto režisieriaus, aktoriaus ir pjesės „Žaldokynė“ autoriaus Boriso Dauguviečio atminimui, įvyko 1997 m. vasario 28 – kovo 9 dienomis. Per du savaitgalius žiūrovams buvo parodyti šeši spektakliai. Nuo tada festivalis augo, keitėsi, į Biržus kvietė vis daugiau profesionalių teatrų ir kūrėjų.
Per trisdešimt metų festivalio scenoje parodyta 217 spektaklių, kuriuos pamatė arti 75 tūkstančių žiūrovų. Tai įspūdingi skaičiai, liudijantys ne tik festivalio mastą, bet ir Biržų krašto žmonių meilę teatrui.
Padėkos
Festivalį kuria ne vien tie, kurie vaidina scenoje. Jį kuria ir tie, kurie rašo pjeses, režisuoja, stato spektaklius, rūpinasi šviesa ir garsu, atveria duris, padeda įgyvendinti idėjas, skleidžia žinias apie festivalį ir jo dalyvius bei kitaip palaiko šią ilgametę tradiciją.
Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius festivalio organizatorių vardu širdingai dėkoja XXX profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ draugams: Biržų rajono savivaldybei, UAB „Agaras“, UAB „Nordic proteins“, UAB „Biržų duona“, UAB „Biržų ranga“, UAB „Evadinamika“, UAB „Šiaurinis taškas“, UAB „Biržų bekonas“, UAB „Šiaurės rytai“, UAB „Biržiečių žodis“, UAB „Pasvalio laikraštis“, UAB „Valmis“, UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“, UAB „AMICO“, Lietuvos Respublikos Seimo narei Lilijai Vaitiekūnienei, Čygo-Kalkio TŪB „Rinkuškiai“, Biržų ROTARY klubui, E. Bekerio autotransporto paslaugų įmonei ir restoranui „Pilies skliautai“.
Dėkoja teatrams, kūrybinėms komandoms, aktoriams, režisieriams, festivalį organizavusiems Biržų kultūros centro bendruomenės žmonėms, kurie padėjo sukurti jubiliejinę parodą ir išsaugoti festivalio istoriją.
Ir, žinoma, ypatinga padėka žiūrovams – tiems, kurie trisdešimt metų renkasi teatrą, sugrįžta, kviečia kitus ir savo buvimu padeda puoselėti unikalią, Biržuose užgimusią teatro tradiciją.
Naujas puslapis – baltas, tačiau ir jame rašysime iš meilės teatrui ir apie meilę teatrui
Trisdešimt metų – ilgas kelias. Per jį keitėsi teatrai, kūrėjai, scenos kalba, technologijos, temos ir žiūrovų kartos. Tačiau nepasikeitė svarbiausia – noras atvežti profesionalųjį teatrą į Biržus ir suteikti galimybę jį patirti čia, savam krašte.
Jubiliejus – ne pabaiga, o dar vienas atskaitos taškas. Trisdešimt metų augta kartu su savo žiūrovu. Festivalio puoselėtojai yra įsitikinę, kad šis augimas tęsis, o po Biržų kultūros centro stogu dar ne kartą skambės juokas, tvyros naujo nuotykio, o kartais ir stebuklo nuojauta, vyks tie ypatingi susitikimai, dėl kurių teatras pasaulyje jau gyvuoja keletą šimtmečių. Lai gyvuos!
Iki kitų susitikimų „Žaldokynės krašte“!
