Naujausios
Pasiklydo tarp etatų
Rajono Tarybos sprendimu 2016 metais Biržų kūno kultūros ir sporto centrui buvo patvirtinti 48 etatai. Šiuo metu ne visi etatai užimti, nes pasikeitė vieno trenerio etatui skiriamų valandų skaičiavimas. Nuo 2017 m. rugsėjo trenerio etatą sudaro 36 kontaktinės valandos, o ne 18, kaip buvo anksčiau.Todėl Kūno kultūros ir sporto centras prašė sumažinti 10 neužimtų trenerių etatų ir patvirtinti didžiausią leistinų pareigų skaičių – 38.
Išaiškinti, kiek ir kokių etatų yra Kūno kultūros ir sporto centre, rajono Tarybos nariai į tribūną pakvietė Kūno kultūros ir sporto centro direktorių Sigitą Mitrochiną. Šis rajono politikams paaiškino, jog Centre yra 23 personalo ir 15 trenerių etatų.
V. Valkiūnas domėjosi, ar visi trenerių etatai yra užimti ir kokią vidutinę algą jie gauna. S. Mitrochinas sakė, jog Centre užimti 9 trenerių etatai, dirba 14 trenerių, numatytas etatas bokso treneriui ir prašoma galimybės įdarbinti keturis sporto instruktorius. V. Kurganovas prašė išvardinti, kokių sporto šakų treneriai dirba Centre. Centro direktorius sakė, jog Centre dirba 4 krepšinio, 3 – dziudo, 2 lengvosios atletikos, 2 šaudymo, 1 futbolo, 1 šachmatų treneris, tačiau jie turi skirtingą kontaktinių valandų skaičių. Politikams taip pat buvo neaišku, ką veikia jau esantys du sporto instruktoriai ir kam reikia dar keturių sporto instruktorių, kodėl ne trenerių? S. Mitrochinas aiškino, jog du sporto instruktoriai dirba treniruoklių salėje. Tie kiti keturi instruktoriai dirbtų sporto organizatorių darbą seniūnijose. T. Četvergas samprotavo: galbūt pradžioje užtektų, kad sporto instruktoriai dirbtų bent po ketvirtį etato...
A. Korsakienė domėjosi, kurią vietą biržiečiai praėjusiais metais užėmė seniūnijų žaidynėse regione? S. Mitrochinas sakė, jog biržiečiai nesugebėjo surinkti komandos, nes apie žaidynes buvo informuoti vos prieš dieną. Į žaidynes išvyko tik stalo teniso atstovai. Todėl biržiečiai liko autsaideriais. Vicemerė patikslino: biržiečiai susidūrė su organizacine problema? S. Mitrochinas sakė, jog tai ir buvo pagrindinė priežastis, kad biržiečiai užėmė paskutinę vietą Lietuvoje.
R. Vaiginas svarstė: trenerių darbo krūviai sumažinti. Galbūt būtų tikslingiau planuojamą sporto instruktorių mokos fondą skirti trenerių algoms padidinti? S. Mitrochinas sakė, jog pateikė 2020 metams projektą ir prašo lėšų. Kai bus skirtos lėšos, matysis, ką galima padaryti.
Tarybos narys M. Visockas domėjosi, ar tie treneriai, kurie Centre dirba tik 10 val., turi ir kitą darbą? Centro direktorius patvirtino, jog taip. M. Visockas tuomet suabejojo, ar kitą darbą turintis treneris norės daugiau darbo valandų Centre. S. Mitrochinas patikslino, jog futbolo treniruotes veda Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius V. Stanulevičius, dziudo treneris A. Kuprevičius turi neįgalumo grupę, todėl gali dirbti tik tam tikrą valandų skaičių ir pan. A. Garšvaitė kalbėjo, jog valandų skaičius pritaikomas prie dabartinės situacijos. O ar ieškoma naujų trenerių? S. Mitrochinas kalbėjo, jog biudžetas yra skiriamas kalendoriniams metams, o mokinių grupės formuojamos mokslo metams. Tai šiek tiek įneša sumaišties.
Vicemerė kalbėjo: pirmiausia akcentuojamas treneris, o tik po to mokiniai. Galbūt Centras atliko apklausą ir tyrė poreikį, kokios sporto šakos mokiniai pageidautų? O gal Centras pirmiausia suranda trenerį ir tik po to ieško mokinių? S. Mitrochinas prisipažino: poreikio tyrimų Centras neatliko, nes jau esančio biudžeto Centrui neužtenka.
Rajono Tarybos nariai prašė S. Mitrochino įvardinti, kokie yra personalo etatai. Kai kuriems politikams jų reikalingumas kėlė abejonių. A. Korsakienė domėjosi: jei Centre dirba kasininkė apskaitininkė, tai kokios grynųjų pinigų operacijos atliekamos? S. Mitrochinas paaiškino, jog kasininkė renka įnašus iš mokinių, registruoja mokėjimo kvitus ir pan. S. Eitavičienė svarstė: galbūt būtų galima sumažinti personalą? Ar nereikėtų peržiūrėti šiuos etatus? S. Mitrochinas sutiko: gal ir būtų tikslinga, pavyzdžiui, panaikinti viešųjų pirkimų specialisto etatą...
D. Drevinskas teiravosi, ką veiks keturi seniūnijų sporto instruktoriai? S. Mitrochinas sakė, jog jie dirbs organizacinį darbą. M. Visockas domėjosi, ar instruktorių etatai bus skirti dabar dirbantiems treneriams? S. Mitrochinas sakė, jog sporto instruktoriais turėtų būti vietiniai gyventojai, nes jie geriausiai išmano poreikius. S. Eitavičienė abejojo: jei sporto instruktorius bus įdarbintas 0,25 etato, mokesčius vis tiek reikės mokėto nuo viso etato. Bendruomenių pirmininkai dirba už dyką, o sporto organizatoriai gaus algą. Ar negrįžtame į tarybinius laikus?
S. Eitavičienei prieštaravo A. Anskinas: Pasvaly instruktorių etatai seniai egzistuoja ir pasiteisino.
Tomas Četvergas Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos frakcijos vardu paprašė penkių minučių pertraukos pasitarti. Po pertraukos šio klausimo teikėjas Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas paprašė šį sprendimo projektą atidėti, nes yra daug klausimų ir abejonių. Rajono Tarybos nariai balsuodami pritarė, kad sprendimo projektas būtų svarstomas kitame rajono Tarybos posėdyje.
Ginčai dėl Visuomeninės sporto tarybos
Šių metų spalį rajono Tarybos patvirtintų Biržų rajono savivaldybės visuomeninės sporto tarybos nuostatų 11 punktas reglamentuoja Visuomeninės sporto tarybos sudėtį. Visuomeninė sporto taryba renkama rajono Tarybos sprendimu kadencijos laikotarpiui iš ne mažiau kaip 7 narių, kuriuos (po vieną) siūlo rajono Tarybos frakcijos Administracijos direktorius (administracijos atstovą), seniūnai (seniūną), Kūno kultūros ir sporto centras (Centro atstovą), Verslininkų asociacija ir t. t.
Sprendimo projekte į Visuomeninę sporto tarybą pasiūlyti šie nariai: A. Anskinas, V. Bagamolovas, A. Frankas, Ž. Kačinskas, S. Mitrochinas, K. Strelcovas, T. Špokas. Tačiau septyni nariai – mažiausias galimas Visuomeninės tarybos narių skaičius. Todėl sprendimo projektą pristatęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas E. Januševičius pasiūlė Visuomeninę sporto tarybą iš 9 narių.
T. Četvergas nuo Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlė Dalių Drevinską. Ir dar pridėjo: tarybą reikia sudaryti iš 11 narių, kad į ją įeitų ir rajono Tarybos opozicijos atstovai.
Tuomet vicemerė A. Korsakienė pasiūlė paskaityti nuostatus. Tarybos narių skaičius Visuomeninėje taryboje išaugs, o taryba tai – visuomeninė. Yra kitas kelias – išrinkti Visuomeninę sporto tarybą ir pakeisti nuostatus, kurie leistų įtraukti papildomai Tarybos narių. Dėl to S. Eitavičienė į tarybą nebekandidatavo.
Į tribūną buvo pakviesta Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistė R. Lučinskienė išaiškinti, kiek rajono Tarybos narių gali būti Visuomeninėje sporto taryboje. R. Lučinskienė paaiškino: kiekviena frakcija gali siūlyti vieną narį arba pritarti kitos frakcijos kandidatui.
Meras V. Jareckas siūlė balsuoti. Pirmiausia rajono politikai pritarė, kad Visuomeninę sporto tarybą dera praplėsti iki 9 narių. Manto Visocko kandidatūrą politikai balsuodami atmetė – už balsavo 10 iš 22 rajono Tarybos narių. Pritarta A. Juknos kandidatūrai – už jį balsavo 12 rajono Tarybos narių.