Šimtametės moters dalia: į gyvenimą žiūrėjau kaip į pareigą

Asmeninio archyvo nuotr.
Šimtmetį Adelė Gudeikienė pasitiko su sūnumis Kęstučiu ir Kostantinu.
Kovo 16 dieną Medeikiuose gyvenanti Adelė Puodžiūnaitė-Gudeikienė mini savo šimtąjį jubiliejų. Adelės vaikystė prabėgo nunykusiose, garsiosiose Semeniškėse. Vartydama seną nuotraukų albumą ji rodo kartu mokyklą lankiusį Joną Meką, pasakoja apie vaikystės dienas, kuriose buvo bado, šalčio, išbandymų, kuriuos visus Adelė ištvėrė.

Vaikystė prieš šimtą metų

Iš tiesų, šimtas metų Adelei Puodžiūnaitei-Gudeikienei sukako pernai rudenį. Ji gimė 1920 metų lapkričio mėnesį. Nors buvo įprasta, kad vos gimęs vaikas krikštijamas, tačiau žvarbi žiema registravimą nukėlė kiek daugiau nei keturis mėnesius.

Adelė augo keturis vaikus turinčioje Puodžiūnų šeimoje. Dar vaikas būdamas brolis Petras mirė. Iš mokyklos slidėmis vežė sesę per ledą ir numalšinti troškulį nusprendė eketėje. Tačiau ledinis vanduo berniuką pražudė. Grįžo namo, tačiau niekada nebeatsikėlė. Adelė pasakojo, kad jai teko jį slaugyti maždaug metus.

Visi nešiodavo nagines, todėl žiemos būdavo ypač sunkios. Moteris pamena, kaip einant į mokyklą paėjus kas kiek metrų stodavo, nusimaudavo nagines ir trindavo pėdas, kad jos sušiltų.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/