Pačeriaukštiečiai Kopenhagoje

S. BAGDONAVIČIENĖS nuotr.
Prieš keliolika metų Kopenhagoje šeimą sukūrė ir įsikūrė pačeriaukštiečių pedagogų Alfredo ir Staselės Bagdonavičių dukra. Prieš kelerius metus į Kopenhagą gyventi ir dirbti išvyko ir daug kam pažįstama, mylima buvusi mokytoja Staselė. Staselę BAGDONAVIČIENĘ kalbina „Biržiečių žodžio“ korespondentė Regina VAIČEKONIENĖ.

Stasele, kaip laikotės?

Laikomės. Drauge ir atskirai. Saugomės. Nuotaikos nekokios. Stengiamės gražia muzika ramintis. Greitųjų pagalbų sirenų gausmas supurto...

Šios dienos, kovo 18-osios faktai: oficialus sergančių ir besigydančių ligoninėse skaičius pasiekė 1000. Tiksliau –1044. Iš jų 24 – labai sunkios būklės. 4 mirė.

Užsikrėtusių nebeseka. Su lengvais negalavimo simptomais izoliavosi namuose, gydosi patys. Specialistai mano: užsikrėtusių virusu gali būti 10 kartų daugiau nei tiek, kiek gydosi oficialiai (t.y.1044).

Tie, kurie nebegali sau padėti, kviečiami tirtis ar tikrai serga koronavirusu.

Kaip atrodo Kopenhagos gatvės?

Vakar buvau vaistinėje. Praėjau centrinėmis alėjomis. Parduotuvėse pirkėjų nesimatė. Tik aptarnaujantis personalas. Keletą lankytojų turėjo didžiuliai restoranai, greito maisto užeigos ir pan.

Aš gyvenu prie didžiausio prekybos centro „Fields“. Paprastai šiame prekybos centre visur būdavo žmonių sausakimša. Daugiausia perkančių maistą. Kovo 18 d.10 val. ryto uždaryti didieji prekybos centrai, visi restoranai, greito maisto užeigos ir pan. Kol kas nedirbs iki kovo 30 d. Dirba tik maži supermarketai, vaistinės, degalinės.

Kuo išsiskiria Jūsų gyvenamasis rajonas?

Gyvenu santykinai neseniai urbanizuotoje AMARKEN saloje, naujame rajone. Tuo pačiu tik viena traukinio stotelė ir aš miesto pačiame centre (6 min. kelio). Arba į kitą pusę dvi stotelės ir aš aerouoste. prieš 15-18 metų čia buvo pelkynai ir krūmynai. Šiuo metu pačių moderniausių pastatų rajonas. Danų šiuolaikinės architektūros pasididžiavimas. Daug parkų, žalių zonų, golfo ir kitų aikštynų, didžiausias prekybos centras, didžiausios arenos ir salės. Kilometrais tęsiasi keliai, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, daug kanalų.

Pavasaris. Kokios gėlės šiandien Tave žavi?

Žaviuosi kilometrais besitęsiančių krokų, narcizų laukais... Kiekvienas automobilių žiedas skendi gėlėse. Mane tai žavi. Kanalų pakraščiai gausiai apželdinti, tęsiasi natūralios augmenijos parkai, gausybė gyvūnijos mieste. Pavyzdžiui, kanaluose puikiausiai laiką leidžia garniai. Lyg sustingę.

„Biržiečių žodžiui“ Tavo atsiųstoje nuotraukoje kas per krūmai žydi? Ir kam skirtas tas gelbėjimo ratas prie krūmo? Įžvelgiu užslėptą gilią prasmę, tam tikrą filosofiją...

Šie krūmai žydi kupetom, eilėm, ruožais. Kažkokie laukiniai tie krūmai. Lyg ir laukinės slyvaitės. Man nė vienas danas taip ir neatsakė, kaip jie vadinami. Faktas tas, kad jais apželdintos didžiulės dykros, pakraštėliai, dviračių takų, magistralių pakraščiai. Šiuo metu jų pats žydėjimas. Pastarasis vaizdas šalia mano namų. Matosi gimnazijos stogas. Mokinukai dažnai išeina į gamtą tirti kanalo vandens ir pan., tai manau, kad šis ratas skirtas gelbėjimuisi. Taip, atspėjai. Man, šios pandemijos akivaizdoje, ši nuotrauka labai simbolinė, todėl ir atsiunčiau.

Sugrįžkime prie to, kas šiandien visam pasauliui aktualiausia: koronavirusas. Ar Kopenhagoje žmonės saugo save, vieni kitus. Ir kaip?

Saugomės patys. Ir kitus saugome. Žmonės eilėse, prasilenkdami laikosi saugaus dviejų metrų atstumo. Sunku patikėt, bet...važiavau traukiniu viena. Dabar sveikinamės, nuspaudžiame ką reikia ir pan. su alkūnėmis. Atvažiavau su pirštinėm, skysčiu, servetėlėmis. Į vaistinę įleido po vieną, į parduotuves įleidžia irgi po kelis.

Kokių priemonių imasi valdžia. Kokia situacija viešbučių, verslo kompanijose?

Valdžia paskelbė: verslui meta 200 milijardų kronų toms kompanijoms, kurios užsidaro dėl koronaviruso. Pavyzdžiui, mano dukra dirba didžiulėje pasaulinėje MERRIOT viešbučių-restoranų kompanijoje. Jos darbo vieta – pačiame miesto centre. Paprastai kas dieną aptarnaudavo apie 700 ir daugiau klientų. Jie mažėjo mažėjo... Užvakar tebuvo tik 30... Atleido daugiau nei 60 proc. Dukra dirba. Pažadėjo neatleisti, nes sunkmečiu ji reikalinga. Kol kas ji turi nedarbingumo lapelį, nes serga sūnus.

Kaip rems vėliau, kol kas nežinia. Žadėjo nepalikt be pragyvenimo šaltinio. Laimė: žentas turi kompaniją išvežiojančią ir pristatančias prekes į prekybos vietas (daugiausia maistas ir gėrimai). Jis dirba jau ne tik nuotoliniu būdu... atlieka viską, ką reikia. Tiek daug turi darbo. Dirba dvigubai.

Moksleiviams pamokos nebevyksta? Įdomu, kokios užduotys, kaip Tavo anūkas ruošia pamokas namie?

Pamokos – internetu. Mano dukra su Elijum irgi ruošia pamokas kartu.

Net labai įdomu. Pavyzdžiui, vieną dieną buvo tema: PIKASO. Įsivaizduok! Pirmokui. (Tiesa, rudenį buvo labai plačiai nušviesta, lankoma šio dailininko paroda. Ir mes visi buvom ir aptarėm, ir pirkom reprodukcijų ir t. t.). Tai Elijas aprašė duotą paveikslą. Nupasakojo jo nuotaiką ir pan. Lipdė vaisius labai spalvotus. Pats bandė savaip pakartoti, perduoti. Labai įdomūs darbai gavosi.

Kitą dieną buvo matematikos diena. Elijas su mama kepė bandeles. Matavo, svėrė pats. Skaičiavo laiką ir t.t. Susipažino su daug įvairių dydžių.

Buvo sporto diena. Tiesa, sirguliuojantis negalėjo eiti į lauką. Tačiau su mama darė mankštą, kiek galėjo šoko pagal programėlę. Domėjosi įžymių futbolininkų istorijomis. Ronaldui, savo mesijui, rašė laišką. Mat, jis labai greit šuoliuoja priekin pagal savo amžių. Neįprastai geri pasiekimai. Džiaugiamės, kad ir patinka, ir sekasi futbole.

Aš su anūkyčiu šiandien virtualiai keliavome po pasaulį. Labai laiku močiutė nupirko Žemynų enciklopediją. Atlase sudėjome didžiausius taškus, kur senelis gyvena, kur mes, kur dėdės ir tetos mūsų Lietuvėlėje, kur gydosi Tajukas.

Praeitos savaitės ketvirtadienį, kovo 12 dieną, mano prižiūrimas Kasper iš mokyklos irgi buvo sugrąžintas namo. Jam kas rytą irgi vyksta pamokos. Į namus ateina korepetitorė ir jie abu dirba po 3 val.

Mokyklos kol kas uždarytos dviem savaitėm.

Dirbi nuotoliniu būdu? Išeini pasivaikščioti?

Mano boso (Kasper tėčio) firma „Pro-safe“, kurioje ir aš turiu šiek tiek darbo, veikia. Dauguma administracijos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Darbo stalai tušti – kompiuteriai namie.Techninė dalis – puikiose sąlygose su visokia įmanoma apsauga dirba toliau. Įstaigoje jau įeinant antibakteriniai skysčiai, servetėlės, pirštinės. Ir taip keliose įstaigos vietose.

O visa kita...kas gali, kam įmanoma, dirba nuotoliniu būdu.

Turizmo, paslaugų, aptarnavimo sektoriams – krachas. Darbuotojai atleidžiami. Gyvena nežinioje.

Išeinu pasivaikščioti. Aplink parkai. Žmonių yra. Vedžioja šunis, vežioja vaikus, sportuoja.Tačiau visi kažkokie susigūžę.... Stengiasi nuo toli duoti kelią...

Ypač nerimą kelia dažniau rytais kaukiančios greitosios pagalbos mašinos. Nesmagu...

Ir tas ištuštėjimo jausmas milijoniniame mieste, šurmulio nebuvimas kelia slogias nuotaikas.

Savaitgalyje buvau su metro centre. Vienas kitas gatvės muzikantas bandė kelt retų pagrindinės pėščiųjų arterijos praeivių nuotaikas. Sprukau...Kažkas ne taip. Negera.

Nuostabą kelia tai, kad taip ir negavau nusipirkt antibakterinio skysčio anei kaukių.

Vis užbėgdavau į vaistinę ir kitur. Visur pasitinka skelbimai, kad šių prekių nėra, jos išparduotos. Nors parduotuvėse užtektinai visur skysčių ar servetėlių.

Kiekvieną dieną žinios vis prastesnės. Karalienė kalbėdama ir drąsindama galų gale pati apsiašarojo....Nebeišlaikė.

Ar tarp pažįstamų, bičiulių jau yra sergančių?

Taip. Sunkiai serga labai stiprus, jaunas, nepaprasto gerumo vyriškis, trijų vaikų tėtis. Jis grįžo iš Paryžiaus. Susirgo po savaitės. Šeima šoke. Ką tik gimęs sūnelis. Karantinavosi grįžęs savo namuose. Dabar irgi kol kas ten. Aukšta temperatūra, blogai su plaučiais. Kai pats nebegalės apsitarnauti – išveš. Nesuprantu. Bet tokia realybė. Istorijų yra daugiau. Kiekvieną dieną jos vis labiau šiurpina, nes pradeda liesti labai artimus žmones. Pasipylė ašaros. Pažįstamų šeima slidinėjo Italijos Alpėse. Nežinau kaip, kodėl... susirgo vos ne po mėnesio... Perspėjo. Saugotis kiek įmanoma!

Mano velykinis skrydis namučio atšauktas.

Darome viską, kad apsisaugotume, o kaip bus, taip ir bus...

Žinokit tik tiek: yra blogiau, nei manome. Laukia visokie išbandymai...

Kai kam gali pasirodyti, kad sėjame paniką. Atsisveikinimui suraskime kokį nors padrąsinantį linkėjimą.

Būsime priversti išgyvent. Mūsų tauta sibirus ištvėrė, mes privalome irgi praeiti šitą pragarą. Reikia daugiau racionalumo kiekvienam, supratimo, pagalbos patiems artimiausiems ir tvirtybės.

Visada viskas turi pradžią ir pabaigą. Stiprybės, Stasele Tau, Tavo artimiesiems, bičiuliams.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.