Naujausios
Man tai panašu į nebuvimą ką veikti. Ministerijos darbuotojai kažkokiais būdais nustatys, ką lesinti, o ko ne. Vandens paukščių, varnų neleis, dės baudas. Zylutes leis, tos gi vandenyje neįšąla ir nekarksi medžiuose. Žodžiu, ministerija vykdys paukščių diskriminaciją, baus geranorius, padedančius plunksnuočiams. Prasideda pasisakymai internete, dalis už AM, kita dalis prieš tokius sprendimus.
Bet darbas darbu, o gyvoji gamta eina savo keliu. Kiek stebiu gulbes mūsų Širvėnos ežere, vadinamų “batoninių” tik mažas procentas. Dauguma įsikuria lizdus atokiau nuo žmonių lankomų vietų, ir vaikučius augina nendrynuose, neprašinėja iš besimaudančių batono ar dar kitokių gardumynų. Nėra atlikti tyrimai, kokia dalis vandens paukščių – gulbių, ančių – yra taip vadinamos “batoninės”, o kuri ne.
Taip, tikrai nemažai vandens paukščių žūsta dėl užšąlančių vandens telkinių, nespėja pasitraukti į ten, kur vanduo neužšąla. Dar vaikas būdamas, ir greičiausiai ne tik aš, važiuojant į Rygą strimelių ir latviško batono pirkti su tėvais, prie hidroelektrinės matydavau pulkus ten žiemojančių gulbių. Niekas nekėlė problemos – lai žiemoja. Ta pati situacija ir prie Kauno HE bei kitų vietų kur neužšąla vanduo. Jeigu paukščiai randa maisto ir neužšalusio vandens, ko jiems kažkur skristi. Vandens temperatūra teigiama, tad galimybė sušalti yra menka, nebent paukštis nusilpęs arba ligotas.
Problema ne paukščių pasirinkime, skristi į pietus ar ne. Kai kurie gal netgi nežino, kur tai yra, gyvena čia ir niekur neskrenda, nes išgyvena. Čia kaip ir žvirbliai, geniai, kai kurių rūšių pelėdos ir eilė kitų rūšių paukščių, kurie yra sėslūs, ne migrantai.
Kas dėl vandens paukščių lesinimo. Vasarą nereikėtų jų lesinti, maisto į valias, būtent to, kuris yra pilnavertis ir tikrai tinkantis jų racionui. Deja, yra paukščių, kurie vis dėl to mėgsta parašyti batono. Gal tai ir nėra pagirtina, bet gamtos pažinimo tikslais, nes dažniausiai tėveliai vedasi mažus vaikus palesinti paukščiukų, gal ir nėra jau tokia didelė blogybė. Paukščių lesinimas savotiška edukacija. Vaikai, lesinantys paukščius, nemėtys į juos akmenų, kai kurie, gal netgi dauguma, netaps medžiotojais.
Teko Vokietijoje stebėti vaikus, maitinančius karpius. Karjere įrengta maudykla ir įveista karpių. Vaikai besimaudydami maitino karpius iš rankų, su jais žaidė, bandė apkabinti. Karpiai dėl batono kišo savo didžiules burnas iš vandens, ėmė vaikams už pirštų, leidosi glostomi ir apkabinami, ne tik maitinosi bet ir žaidė. Vienas ką tik atvykęs berniukas stvėrė tinkliuką ir bėgo gaudyti žuvų. Aišku, į tokį jo įrankį didžiulis karpis netilpo. Viena mergaitė ištiesė berniukui batono ir pasakė, kad karpių gaudyti nereikia, juos reikia pamaitinti ir su jais žaisti. Jaunasis žvejys susigėdo ir verkdamas nubėgo prie tėvų. Manau sugėdintas bendraamžių, jis greičiausiai niekada daugiau nebandys daryti kažko negero gamtos sutvėrimams.
Tai kas geriau? Drausti ir dėti vaikams baudas kad maitina karpius, ar leisti jiems juos priimti kaip draugus, su kuriais reikia sugyventi ir juos tausoti?
Man natūraliai kyla klausimas, kodėl žvirblinius paukščius ministerija leis lesinti žiemą, o vandens paukščių ne? Ar todėl, kad žuvusios mažos zylutės nesimato, o didelė gulbė matoma? Tai gal gulbės ir antys taip pat sensta, miršta nuo senatvės, serga, kas yra natūralu gamtoje.
Paukščiai natūraliai tampa kažkieno maistu. Plėšrūnai paukščiai, lapės, mikroorganizmai ir bakterijos taip pat nori išgyventi ir turėti maisto. Kodėl žmogus nori viską perdaryti savaip? Pažįstu ne vieną ornitologą, kurie neįžvelgia nieko blogo, kad reikiamu laiku paukščiai yra lesinami. Saliamonas Paltanavičius, beje, dirbantis Aplinkos ministerijoje, netgi pataria, kaip paukščius lesinti žiemą, kaip jiems padėti išgyvent, kad pavasarį jie mus džiugintų savo čiulbėjimu ir pūkuotais, mielais palikuonimis.
