Naujausios
Perėti grįžta 25 rūšys
Ant tilto per Širvėnos ežerą netrūko istorijų apie išskirtinius paukščius, kurie daug metų iš šiltųjų kraštų grįžta į savo lizdavietes ir gausina paukščių, perinčių ant vandens, populiaciją.
BRP specialistė Inga Maskoliūnienė susirinkusius biržiečius supažindino su Širvėnos ežero atsiradimo istorija, papasakojo, kiek paukščių rūšių grįžta perėti.
„Širvėnos ežeras yra 400 ha ploto, kuriame yra 15 salų, vidutinis ežero gylis 2 – 3 metrai. Biržų rajone skaičiuojama 112 rūšių paukščių, tai 25 – ios iš jų peri Širvėnos ežere. Paukščiams čia palanki aplinka – daug meldų, kuriuose jie gali sukti lizdus“, – sakė I. Maskoliūnienė.
Pasak BRP biologės Renatos Ulinskienės, Širvėnos ežeras pripažintas eutrofiniu, tai yra meldais užžėlusiomis pakrantėmis, todėl paukščiams čia puiki mitybinė bazė. Širvėnos ežero ekologinė būklė, pasak biologės, atitinka standartus.
Rengiasi įžuvinimui
„Šiuo metu deriname projektą su Biržų rajono savivaldybe – ruošiamės įžuvinti Širvėnos ežerą plačiakakčiais ir amūrais, kurie dar žinomi kaip tvenkinių biofiltrai. Tai nėra plėšrios žuvys, jos minta dumblu ir augalija“, – sakė biologė.
R. Ulinskienė pasakojo, kad Širvėnoje, kuri dar žinoma kaip užtvenkta pelkė, kad nesupelkėtų, reikalinga nuolatinė priežiūra, šiuo atveju įžuvinimas pristabdytų eutrofikaciją.
„Su savivaldybe deriname, Vakarinės pakrantės tvarkymą ir meldų šienavimą, o kitą pusę paliksime dėl bioįvairovės. Širvėnos ežeras, pagal rašytinius šaltinius, iki sovietmečio buvo ornitologinis draustinis, o dabar – tik kraštovaizdžio draustinis“, – pasakojo biologė.
Specialistė nuogąstavo, kad leidus motorinėms vandens transporto priemonėms plaukioti Širvėnos vandenyje, iškiltų pavojus jau perintiems paukščiams, nes motorinės priemonės kelia bangas, kurios, atsimušdamos į krantą, dažnai išverčia lizduose esančius kiaušinius.
Net dvi rūšys – Raudonojoje knygoje
R. Ulinskienė sakė, kad Širvėnos ežero meldus pamilusios dvi paukščių rūšys, kurios įrašytos į Raudonąją knyga – didysis baublys ir upinė žuvėdra.
„Prieš penkerius metus buvo suskaičiuojama apie 20 porų upinių žuvėdrų, o šiemet jų liko tik 10. Šie paukščiai lizdus krauna ant augalų, tad nelikus augalų, upinės žuvėdros neturės kur perėti“, – konstatavo biologė.
Didžiojo baublio susirinkusiems pamatyti nepavyko. Pasak biologės, šio paukščio viešnagė Širvėnos ežere prasideda kovo mėnesį, o rugsėjį jau kelia sparnus ir ieško šiltesnės vietos.
R. Ulinskienė pasakojo, kad baltasis garnys, kuris priskiriamas vandens paukščiams, Širvėnos ežere tik poilsiauja ir maitinasi, šių paukščių lizdaviečių čia neaptinkama.
Paukščių taku – į Pietus
Susirinkę gyventojai smalsavo, kokias tuoktuves rengia vandens paukščiai?
„Vandens paukščių tuoktuvės nėra įspūdingos, beveik visi vandens paukščiai porą sau renkasi visam gyvenimui, todėl ir tuoktuvės vyksta vieną kartą. Vandens paukščiai neskleidžia garsų, kaip tai daro, pavyzdžiui, kurtiniai, jie tik glaustosi vienas į kitą“, – šypsojosi R . Ulinskienė.
Išlydėtuvių metu suskaičiuotos kelios skirtingos paukščių rūšys (kragai, baltasis garnys, juodagalvis kiras, laukys, antis klykuolė ir varna), vieni jų jau skuba į šiltus kraštus, o kiti liks, kol ežerą užtrauks ledas.
„Po Joninių visi paukščiai pradeda ruoštis žiemai, jie jaučia net pusės minutės laiko skirtumą. Visi paukščiai į šiltuosius kraštus keliauja vienu keliu, orientuodamiesi pagal žvaigždes, o paukščių kompasas – Paukščių takas“, – apie paukščių kelionę pasakojo biologė.
