Naujausios
Ir kiekviena tragedija turi skirtingas, dažniausiai liūdnas pasekmes. Iširusios šeimos, neatsakingas, nesaugus elgesys įvairiose gyvenimiškose situacijose, vaikai, augantys be tėvų, savižudybės, nusikaltimai, net žmogžudystės.
Visuomenėje nuo seno gyvuojančios stigmos ar mitai apsunkina galimybę gauti profesionalią pagalbą. Mūsų rajonas – ne išimtis. Biržuose kaip ir bet kuriame kitame Lietuvos miestelyje, rajone ar didmiestyje yra jautrių temų, kuriomis vengiama garsiai kalbėti. Džiugina tai, kad po truputį laisvėjame. Pradedame nebijoti prisipažinti – esu priklausomas ar gyvenu šeimoje, kurioje kuris nors narys yra priklausomas nuo alkoholio. Nebebaisu garsiai ištarti, kad man reikia priklausomybių ligų konsultanto, psichiatro ar psichologo pagalbos.
Kur ieškoti pagalbos biržiečiams, į ką kreiptis, kaip išdrįsti tai padaryti, kalbėsiuosi su Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore Justina Kasakauskiene ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo direktoriumi Dariumi Mačiuliu.
Tarpininkai – socialiniai darbutojai
Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Justina Kasakauskienė dažnai sutinka socialines darbuotojas, kurios čia atvyksta siuntimų į priklausomybių ligų centrą. Taip pat ši įstaiga nuolat organizuoja prevencinius renginius, mokymus, seminarus, kviesdamos įvairių sričių profesionalus.
I. B. Kiek per metus išrašoma siuntimų į priklausomybių ligų centrą?
J. K. Per metus vidutiniškai išrašoma apie 40 siuntimų į Panevėžio priklausomybių ligų centrą.
I. B. Kam yra kompensuojami tokie siuntimai?
J. K. Siuntimai kompensuojami socialinės riziką patiriančiose šeimose gyvenančioms moterims arba vyrams, nesaikingai vartojantiems alkoholį arba priklausomiems nuo jo, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį, ugdyti socialinius įgūdžius bei padėti jiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
I. B. Kas dažniausiai kreipiasi dėl siuntimų?
J. K. Pagal nustatytą tvarką, dėl siuntimo į sveikatos biurą turi kreiptis socialinis darbuotojas, atsakingas už riziką patiriančią šeimą. Retais atvejais kreipiasi ir patys pagalbos prašantieji.
I. B. Jau kurį laiką į Biržus atvažiuoja priklausomybių ligų konsultantė. Ar ši paslauga pasiteisina, ar žmonės naudojasi paslaugomis?
J. K. Priklausomybių konsultanto paslauga prieš pora metų atsiradusi Lietuvoje yra vis daugiau žinoma ir populiarėja. Į su mumis bendradarbiaujančią priklausomybių ligų konsultantę kreipiasi ne tik priklausomybes patiriantys asmenys, bet ir jų artimieji.
I. B. Kokias dar paslaugas siūlote priklausomybių turintiems žmonėms?
J. K. Vykdome ankstyvosios intervencijos programą, kuri skirta nepilnamečiams, organizuojame švietėjiškus prevencinius renginius, paskaitas, seminarus priklausomybių tema.
Pagalbą turi teikti profesionalai
Respublikinio Priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo direktorius Darius Mačiulis maloniai sutiko papasakoti apie galimybę išsivaduoti nuo priklausomybės alkoholiui ir vėl pajusti tikrąjį pilnaverčio gyvenimo skonį.
I. B. Kiek biržiečių per metus apsilanko jūsų įstaigoje?
D. M. 2014-2017 metais į tuometinį Panevėžio priklausomybės ligų centrą vidutiniškai per metus dėl ambulatorinių paslaugų kreipdavosi apie 180 asmenų, dėl stacionarinių paslaugų – apie 110 Biržų rajono gyventojų. Ambulatorinių paslaugų apimtys per pastaruosius trejus metus liko nepakitusios, tuo tarpu stacionarinių paslaugų apimtys išaugo apie 15 procentų, todėl drįsčiau teigti, kad pacientų srautas iš Biržų rajono liko nepakitęs arba šiek tiek išaugo.
I.B. Kokias paslaugas dažniausiai žmonės renkasi? Kas dažniau kreipiasi- vyrai ar moterys?
D. M. Reiktų pabrėžti, kad medicinines gydymo paslaugas parenka gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Tačiau galima pastebėti, kad miesto gyventojai dažniau išreiškia norą gauti ambulatorines priklausomybės ligų gydymo paslaugas (ambulatorinę gydytojo psichiatro konsultaciją, medicinos psichologo konsultaciją, socialinio darbuotojo konsultaciją, palaikomąjį gydymą medikamentais ir pan.), tuo tarpu rajonų gyventojai dažniau nori patekti į stacionarinius priklausomybės ligų gydymo skyrius (alkoholinės abstinencijos gydymo ar psichosocialinės reabilitacijos gydymo skyrius). Aišku, kad tam įtakos turi atstumas nuo gyvenamosios vietos. Be to, rajonuose, tame tarpe ir Biržų rajone, veikia pirminis psichikos sveikatos centras, kuriame pacientai gali gauti ambulatorines gydymo paslaugas arba tęsti paskirtą priklausomybės ligų specialisto gydymą arčiau namų esančioje gydymo įstaigoje.
Remiantis RPLC Panevėžio filialo 2019 metų statistika, 76 procentai pacientų buvo vyrai ir 24 procentai moterys. Nors didžiąją dalį pacientų sudaro vyrai, tačiau negaliu teigti, kad priklausomybių turinčių moterų yra ženkliai mažiau nei vyrų. Visuomenėje priklausomybių turinčios moterys yra smerkiamos labiau nei vyrai, todėl bijodamos neigiamų pasekmių, dažniau nepripažįsta turinčios problemų ir neieško mokslu pagrįstų gydymo paslaugų.
I. B. Kaip manote, kas labiausiai motyvuoja žmones kreiptis pagalbos?
D. M. Tikriausiai pacientus būtų galima suskirstyti į dvi grupes:
Pacientai, kurie atvyksta patys to pageidaudami, nes nebenori gyventi taip, kaip iki šiol gyveno. Dažniausiai šie pacientai ir pasiekia geriausių rezultatų, nes pripažįsta, kad turi problemų, yra priklausomi ir nori gydytis.
Pacientai, kurie atvyksta raginami artimųjų, nukreipiami socialinių darbuotojų ar kitų specialistų. Šie pacientai sutinka gydytis, tačiau motyvacija gydytis svyruojanti, jie dažnai nepripažįsta, kad turi priklausomybę.
I. B. Kaip dažnai priklausomiems nuo alkoholio asmenims yra siūlomas stacionarus gydymas? Kokios priežastys lemia gydymo būdą?
D. M. Šiuo metu įstaiga turi 24 stacionarines lovas, todėl stacionarinio gydymo galimybės yra ribotos ir tokį gydymo būdą gauna pacientai, kuriems to labiausiai reikia. Gydymo būdą lemia paciento sveikatos būklė, tačiau atsižvelgiama ir į paciento išsakomus pageidavimus, kitus kriterijus, pavyzdžiui socialinius veiksnius (sąlygojančius paciento aplinką), ekonominius veiksnius (paciento galimybę atvykti iki įstaigos pagal gydytojo rekomendacijas) ir pan.
I. B. Kokia apskritai tendencija – ar daugėja norinčių gydytis priklausomybes? Ypač priklausomybę alkoholiui? Jūsų nuomone – kokios priežastys tai lemia?
D. M. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialą kasmet kreipiasi virš 2000 pacientų, turinčių priklausomybių. Apie 90 procentų pacientų yra priklausomi nuo alkoholio. Ambulatoriškai besigydančių pacientų skaičius keičiasi neženkliai, tuo tarpu stacionarinių paslaugų poreikis pastaraisiais metais didėja. Tai lemia keletas priežasčių:
Mūsų įstaigos pagrindinė funkcija yra teikti mokslu pagrįstas paslaugas priklausomybių turintiems asmenims ir jų šeimos nariams. Tuo pačiu siekiame keisti visuomenės požiūrį į priklausomybės ligas ir jų gydymą, išsklaidyti egzistuojančius mitus, išankstinius nusistatymus. Stigmų mažinimas lemia, kad pacientai, turintys priklausomybių, vis dažniau ieško kvalifikuotų specialistų pagalbos ir mokslu pagrįstų gydymo metodų.
Nuo 2018 metų pradžios duris atvėrė psichosocialinės reabilitacijos skyrius. Besikreipiančių pacientų srautas viršijo visus planus, todėl mąstome apie skyriaus plėtrą.
Turime pilnai suformuotą kvalifikuotų specialistų komandą, kurie tiesiogiai įtakoja pacientų srautus.
Pacientus priimame iš visos Lietuvos.
I. B. Ar kreipiasi į jūsų įstaigą nepilnamečiai, jų tėvai, globėjai?
D. M. Paslaugos šiuo metu teikiamos tik pilnamečiams asmenis. Kita vertus, atsižvelgdami į kitų institucijų susirūpinimą dėl nepilnamečių asmenų, turinčių priklausomybių, gydymo galimybių ribotumą Panevėžio apskrityje, planuojame spręsti šią problemą ir sudaryti galimybes priklausomybių ligų gydymo paslaugas gauti ir nepilnamečiams asmenims.
I. B. Ar priklausomybė alkoholiui aktuali problema vaikų, jaunimo tarpe?
D. M. Problema yra labai aktuali, nes tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje jaunuolis pradeda vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps nuo jų priklausomas. Norint, kad situacija pasikeistų, būtinos aiškios tėvų, mokytojų, visuomenės nuostatos, kad nepilnamečių asmenų alkoholio vartojimas yra nepriimtinas.
I. B. Ar daug grįžtančių asmenų gydytis pakartotinai? Ar sėkmingi atvejai jums žinomi, ar žmonės dalinasi savo sėkmingomis istorijomis?
D. M. Labai svarbu suvokti, kad priklausomybė yra liga, su kuria teks gyventi visą likusį gyvenimą. Net jei žmogus blaivus išbuvo ilgą laiko tarpą, jis nėra apsaugotas nuo atkryčio. Tai natūrali ligos eiga. Deja, bet statistika šios ligos atveju yra negailestinga. Didesnė dalis pacientų anksčiau ar vėliau patiria atkrytį. Todėl labai svarbu, kad įvykus atkryčiui, pacientas kaip įmanoma greičiau gautų reikiamą gydymą. Kita vertus, nėra viskas taip blogai, kaip gali atrodyti. Dalis pacientų, sugeba ne tik atsisakyti priklausomybę sukeliančių medžiagų, bet ir savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Įstaigoje turime keletą darbuotojų, savanorių, kurie pasidalina savo išgyvenimas, iki COVID 19 infekcijos turėjome tradiciją kiekvieną mėnesį organizuoti buvusių psichosocialinės reabilitacijos skyriaus pacientų (absolventų) susirinkimus, kurių metu pacientai dalindavosi savo patirtimi, kaip jiems sekasi gyventi blaiviai.
I. B. Kas gali į jus kreiptis, ar reikalingas gydytojų arba kitos įstaigos siuntimas (Biržų rajone siuntimus rašo ir Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras), ar galima kreiptis tiesiogiai?
D. M. Kreiptis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialą gali kiekvienas pilnametis asmuo, turintis šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimą ir sutinkantis gydytis tam tikrą priklausomybę (priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir pan.). Socialinės rizikos asmenys, kurie neturi šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimo, gali kreiptis į Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, kuris įsipareigoja apmokėti paciento gydymo išlaidas.
