Buvusio alkoholiko pasveikimo istorija – kas padės, kai sau padėti negali?

Ž. Maniko nuotr.
Kai žmogus jaučiasi vienišas, tada gali kiti pagundų nerimą skandinti alkoholyje... Biržiečiui Pauliui padėjo socialinė darbuotoja paklaususi, ar sutiktų gydytis.
Dėl ištikusių gyvenimiškų bėdų dažniausiai žmonės linkę kaltinti save arba vieni kitus, ieškoti pasiteisinimų. Netgi įvairių nusiraminimo būdų, gramzdinančių į priklausomybių liūną. Priklausomybių, deja, sąrašas plečiasi labai sparčiai. Lengviau tiems, kurie turi į ką atsiremti – palaikančią šeimą, draugus, kitus artimuosius. O jeigu ne? Ką tuomet daryti?

Senosios „tradicijos“

Gyvename neramiais laikais. Kasdien susiduriame su stresu, nerimu, nežinia, baime dėl savęs, artimųjų. Kartais ištinka nenumatytos, nelauktos problemos – darbo netektis, artimojo liga, negalia, mirtis, skyrybos, smurtas ar kitos priežastys, kurias sunku numatyti.

Ar lengva suklupti? Ar įmanoma suklupus atsitiesti? Biržietis Paulius ir jo draugė Vaida (vardai pakeisti – aut. pastaba), nors tikrųjų vardų neatskleidžia, bet atvirai kalba apie savo gyvenimą. Paulius pradėjo išgėrinėti nuo 23 metų ir pats nepajuto, kaip vis giliau klimpo į alkoholio liūną. Iš jo sugebėjo išsikapanoti tik po gerų trylikos metų.

Vyras sako, kad girtauti jį paskatino vyresni bendradarbiai, kurie laikėsi „senųjų tradicijų“ – po darbo buteliukas, dažnai ir darbo metu vienas kitas gurkšnis svaigalų... Tada savaitgaliai su buteliu.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com