„Ar yra kapai gyviesiems?“- su ašaromis akyse retoriškai klausia biržietė Jolanta, pasakodama apie sunkią ir ligotą savo kasdienybę. Liūdesys, apatija, nerimas, neviltis... Atviras pokalbis su šia moterimi padiktavo ir kitą aktualią temą – kur Biržuose eiliniam žmogui rasti psichologinę pagalbą? Ar ji prieinama?
Verkia iš nevilties
Jolantai dar tik penkiasdešimt, o tokio amžiaus moteris galėtų džiaugtis gyvenimu – vaikai suaugę, aplinka sukurta, tad pats laikas daugiau dėmesio skirti sau. Deja, straipsnio herojė gražiu gyvenimu džiaugtis negali.
„Esu neįgali – turiu antsvorio, sunkiai vaikštau, esu, kaip sakau, visų ligų rinkinys – ir cukraligė antro tipo, ir mikroinsultas patirtas, širdies nepakankamumas, inkstai prastai funkcionuoja, operuota „peroperuota“… Kasa išvalyta, tulžis išimta, o pilve – drenas“,- vardina moteris. Visa tai, anot jos, dar galima iškentėti, jei ne buitinė pilvo trauma, po kurios iš bambos nuolat veržiasi išmatos.
„Po to, kai pilvu užkliudžiau sofą ir prasikirtau žarną, chirurgai atliko operaciją. Reikėjo sutvarkyti, bet tikriausiai nepavyko arba nekokybiškai išoperavo, kad išmatos teka. Kenčiu šitaip jau pusantrų metų. Pavalgau ir po kelių valandų suskausta pilvą, tada žinau, kad pradės bėgti. Kiekvieną kartą, kai pradeda bėgti, verkiu… Kam aš tokia, smirdanti, reikalinga. Geriau manęs šitame pasaulyje nebūtų“,- išgyvenimais dalijasi Jolanta.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/