Naujausios
Trūksta dėmesio pakraščiams
Ne kiekvienam yra suvokiama, kad vienu kartu ant visų miesto ar rajono gatvių asfaltas neatsiras. Tačiau norėtųsi matyti, kaip bent kas metus į vieną ar dvi atokiau esančias lankytinas vietas atriedėtų asfaltavimo aparatas.
Daug grožio yra ir kiek tolėliau nuo miesto. „Biržiečių žodžio“ skaitytoja Dalia pasidalino savo įžvalgomis.
„Pamenu, praeitą vasarą man paskambino draugai iš Kauno. Kadangi į užsienį keliauti nebegali, nutarė aplankyti įdomesnes vietas Lietuvoje. Pirmas jų klausimas buvo toks: „Kodėl niekada nepasakojau, kad turime Biržų rajone Velniapilį?” Turime, na ir ką? Turime ir šiauriausią Lietuvos tašką. Muoriškių atodangas. Dauguvietynę, prie kelio Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė net kelias kaimo turizmo sodybas. Ar reikėjo pasakoti, kokia kelio atkarpa laukia atvykstančių? Kad reikia kelionę derinti ne tik prie savo laisvadienių, bet ir prie oro sąlygų? Kad nebūtų daug liję, tada neišmauroti keliai, nes su lengvosiomis nepavažiuosi, greičiau su arkliu nujosi. Kad nebūtų labai sausa, nes vienam automobiliui pravažiavus, reiktų laukti, kol nusės dulkės, norint išvengti susidūrimo su atvažiuojančiu. Ir vis tiek, įveikus visą maršrutą automobilis labiau panašėtų į apdulkėjusį cemento maišą, nei į transporto priemonę. Tai ar mes laukiame turistų? Ar tai tik drambliuko svajonės?“
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
