Iš Amerikos – ne tik amerikietiška patirtis

At­ran­ka da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je JAV

Mo­ky­to­ja Eg­lė Gin­tau­tai­tė į sta­žuo­tę Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se iš­vy­ko lai­mė­ju­si at­ran­ką. Ji pa­tei­kė "Fulb­right" mo­ky­to­jų to­bu­li­ni­mo­si ir pa­sie­ki­mų pro­gra­mai pa­raiš­ką. Jos pa­raiš­ką or­ga­ni­za­to­riai at­rin­ko ir pa­kvie­tė į po­kal­bį. Taip pat rei­kė­jo iš­lai­ky­ti ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną. Iš Lie­tu­vos da­ly­vau­ti sta­žuo­tė­je bu­vo pa­kvies­tos trys mo­ky­to­jos: dvi ang­lų kal­bos ir vie­na ma­te­ma­ti­kos. Pa­sak Eg­lės, pro­gra­mo­je ga­li da­ly­vau­ti įvai­rių da­ly­kų mo­ky­to­jai. Prog­ra­mą fi­nan­suo­ja JAV Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Vi­sus pro­gra­mo­je da­ly­vau­jan­tys mo­ky­to­jai bu­vo iš­skirs­ty­ti į še­šis uni­ver­si­te­tus. Mo­ky­to­ja Eg­lė ir dar 20 da­ly­vių iš skir­tin­gų ša­lių pa­te­ko į Boo­ne mies­te­lio uni­ver­si­te­tą. Šia­me mies­te­ly­je – 20000 gy­ven­to­jų ir dar tiek pat stu­den­tų. Tad vi­sas gy­ve­ni­mas su­ka­si apie uni­ver­si­te­tą. Uni­ver­si­te­te sta­žuo­tės da­ly­viai bu­vo mo­ko­mi ang­lų kal­bos mo­ky­mo, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ir ly­de­rys­tės. Iš sep­ty­nių sta­žuo­tės sa­vai­čių dvi sa­vai­tės bu­vo skir­tos mo­kyk­loms. Anot Eg­lės, jai te­ko ste­bė­ti pa­mo­kas gim­na­zi­jo­je, pri­sta­ti­nė­ti Lie­tu­vą, pa­sa­ko­ti apie Bir­žus ir net ves­ti pa­mo­kas.

Mo­ki­niai JAV do­mė­jo­si oku­pa­ci­ja, ma­ši­no­mis, "mak­do­nal­du"

Ko­kios mo­kyk­los Ame­ri­ko­je, kuo jos ski­ria­si nuo mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je, kuo ski­ria­si mo­ki­niai?

Ka­dan­gi Ame­ri­ko­je nė­ra bend­ros švie­ti­mo sis­te­mos, mo­ky­to­ja Eg­lė pa­sa­ko­jo pa­tir­tį iš tų mo­kyk­lų, ku­rio­se pa­ti lan­kė­si.

– Bu­vo ma­lo­nu­mas mo­ki­niams pri­sta­ty­ti Lie­tu­vą ir Bir­žus. Gim­na­zi­jo­je, ku­rio­je dau­giau­siai te­ko lan­ky­tis, mo­ko­si 1500 mo­ki­nių. Bent 700 iš jų su­ži­no­jo, kuo įdo­mi Lie­tu­va, kas yra Bir­žai. Mo­ki­niai – la­bai mo­ty­vuo­ti, drą­sūs, žin­gei­dūs, už­da­vė daug klau­si­mų, – pa­sa­ko­jo Eg­lė.

Eg­lė pa­sa­ko­jo, jog mo­ky­to­ja ją pa­pra­šė pra­ves­ti mo­ki­niams pa­mo­ką apie lie­tu­vių poe­zi­ją.

– Pa­si­rin­kau Jo­no Me­ko ir Si­gi­to Pa­ruls­kio kū­ry­bą. Apie šių kū­rė­jų poe­zi­ją pa­sa­ko­jau dvy­lik­to­kams. Jie ne­bu­vo nie­ko gir­dė­ję apie Jo­ną Me­ką ir nu­ste­bo, kad jis daug me­tų gy­ve­no Niu­jor­ke. Ame­ri­ka – di­de­lė ša­lis, tad ne vi­si mo­ki­niai yra bu­vę Niu­jor­ke ar Va­šing­to­ne, – sa­kė Eg­lė.

Anot Eg­lės, ame­ri­kie­čiams mo­ki­niams at­ro­do, kad so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tu kiek­vie­na­me Lie­tu­vos mies­te­ly­je va­ži­nė­jo tan­kai, pa­tru­lia­vo gink­luo­ti ka­rei­viai. Te­ko pa­sa­ko­ti, kaip oku­pa­ci­jos me­tu gy­ve­no­me iš tie­sų. Mo­ki­niams bu­vo įdo­mu, ko­kiais au­to­mo­bi­liais va­ži­nė­ja­me, ar mū­sų ša­ly­je yra "mak­do­nal­das". Jiems bu­vo keis­ta, kad va­ži­nė­ja­me su ma­žais tau­piais au­to­mo­bi­liais, nes Ame­ri­ko­je, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, eko­lo­giš­ki elekt­ri­niai au­to­mo­bi­liai bran­giai ap­mo­kes­ti­na­mi.

– Ma­ne šo­ki­ra­vo di­džiu­lis plas­ti­ko nau­do­ji­mas Ame­ri­ko­je. Vi­sur – mo­kyk­lų val­gyk­lo­se, mies­to užei­go­se, vieš­bu­čiuo­se nau­do­ja­mi plas­ti­ko in­dai. Iš­me­ta­mas mil­ži­niš­kas kie­kis šiukš­lių. Tik pra­ban­ges­niuo­se res­to­ra­nuo­se nau­do­ja­mi stik­lo in­dai, – kal­bė­jo Eg­lė.

Pa­mo­kų pra­džio­je – prie­sai­ka tė­vy­nei

Mo­kyk­lą mo­ki­niai lan­ko pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Jei tė­vai pa­gei­dau­ja vai­ką leis­ti į mo­kyk­lą, esan­čią ki­to­je vie­to­vė­je, pri­va­lo pa­tys per­si­kraus­ty­ti. Mo­ki­niai į gim­na­zi­ją at­va­žiuo­ja nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais. Juos pa­lie­ka di­džiu­lė­je aikš­te­lė­je prie mo­kyk­los. Pa­mo­kų me­tu mo­kyk­la už­ra­ki­na­ma ir at­ra­ki­na­ma tik po pa­mo­kų. Mo­kyk­lo­se bu­di gink­luo­ti pa­rei­gū­nai. Kiek­vie­ną mė­ne­sį tik­ri­na­ma prieš­gais­ri­nė sis­te­ma. Ir ne taip for­ma­liai, kaip pas mus. Pa­si­gir­dus pa­vo­jaus sig­na­lui, mo­ki­niai tvar­kin­gai pa­lie­ka pa­tal­pas. Kiek­vie­ną ry­tą gim­na­zis­tai pra­de­da prie­sai­ka sa­vo tė­vy­nei.

– Jo­kio rai­vi­mo­si ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Ka­dan­gi dau­ge­lis per pa­mo­kas sė­di su ke­pu­rė­mis, prie­sai­kos me­tu jie ke­pu­res nu­sii­ma, pri­de­da ran­ką prie šir­dies ir pa­gar­biai pa­sa­ko prie­sai­kos žo­džius, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja.

Per pa­mo­kas val­go

Pa­mo­kos gim­na­zi­jo­je tę­sia­si nuo 8.30 iki 15.30 val. Pa­mo­kos truk­mė – 85 mi­nu­tės. Pert­rau­kos trun­ka tik tol, kol mo­ki­niai pe­rei­na iš vie­nos kla­sės į ki­tą ir dar 20 min. – pie­tų per­trau­ka. Mo­ki­niai pa­mo­ko­se el­gia­si lais­vai: val­go, ga­li sė­dė­ti už­si­kė­lę ko­jas ant suo­lo. Ta­čiau tai ne­truk­do jiems dis­ku­tuo­ti, ne­ky­la draus­mės pro­ble­mų.

Po pa­mo­kų – fut­bo­las, cho­rai

Po pa­mo­kų la­bai po­pu­lia­ri veik­la – ame­ri­kie­tiš­kas fut­bo­las, cho­rai.

– Te­ko ste­bė­ti uni­ver­si­te­to ko­man­dos ame­ri­kie­tiš­ko fut­bo­lo var­žy­bas. Tai – jau­di­nan­tis šou. Var­žy­bų me­tu gro­ja di­džiu­lis or­kest­ras, šo­ka šo­kė­jos. Ten ame­ri­kie­tiš­kas fut­bo­las toks po­pu­lia­rus, jog ant mo­kyk­lų fa­sa­dų pui­kuo­ja­si tos mo­kyk­los ko­man­dos ta­lis­ma­nas, – kal­bė­jo Eg­lė.

Mo­ky­to­jai ato­sto­gi­nių ne­gau­na

Mo­ky­to­jų dar­bas Ame­ri­ko­je – eta­ti­nis. Mo­ky­to­jai mo­kyk­lo­je tu­ri ati­dirb­ti pa­skir­tas va­lan­das. Mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bė nė­ra pres­ti­ži­nė, tad ir at­ly­gi­ni­mai – ne­pres­ti­ži­niai. Mo­ky­to­jams at­ly­gi­ni­mas mo­ka­mas 10 mė­ne­sių, o ato­sto­gi­nių – nė­ra. Juos mo­ky­to­jai tu­ri su­si­tau­py­ti iš už­dar­bio kas mė­ne­sį.

Apie pa­ty­čias ir aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą

Ar yra mo­kyk­lo­se pa­ty­čių pro­ble­ma? Pa­sak Eg­lės, pa­ty­čių pro­ble­ma Ame­ri­kos mo­kyk­lo­se yra. Mo­ky­to­jai pa­sa­ko­jo, jog su pa­ty­čio­mis sun­kiai se­ka­si ko­vo­ti, nes ty­čio­ja­si daž­niau­siai tur­tin­gų tė­vų vai­kai, daž­nos pa­ty­čios ra­si­niu pa­grin­du.

– Ame­ri­ko­je ma­žiau žmo­nių, nei pas mus tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Ame­ri­ko­je moks­las – mo­ka­mas ir la­bai bran­gus, to­dėl ne kiek­vie­nas jo ga­li siek­ti. Vie­no­je mo­kyk­lo­je, ku­rio­je te­ko lan­ky­tis, ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą gau­na net treč­da­lis ne­pa­si­tu­rin­čių šei­mų vai­kų. Ta­čiau Ame­ri­ko­je yra to­kia or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri rū­pi­na­si ne­pa­si­tu­rin­čių šei­mų vai­kais. Šios or­ga­ni­za­ci­jos už­da­vi­nys – mo­ty­vuo­ti vie­nuo­lik­tų kla­sių mo­ki­nius siek­ti aukš­to­jo moks­lo. Ši or­ga­ni­za­ci­ja ren­gia mi­nė­tiems mo­ki­niams įvai­rias veik­las, pa­de­da su­si­ras­ti stu­di­joms sti­pen­di­jas, – pa­sa­ko­jo mo­ky­to­ja Eg­lė.

Ki­ta po­pu­lia­ri Ame­ri­ko­je pro­gra­ma – pro­to ne­ga­lią tu­rin­čių vai­kų in­teg­ra­ci­ja. Šie vai­kai, kad įgy­tų uni­ver­si­te­ti­nę pa­tir­tį, yra kvie­čia­mi gy­ven­ti uni­ver­si­te­to mies­te­ly­je kar­tu su ki­tais stu­den­tais, iš­moks­ta rū­pin­tis sa­vi­mi ir net įdar­bi­na­mi. jie dir­ba par­duo­tu­vė­se, mo­kyk­lo­se ver­da ka­vą mo­ky­to­jams ir pan.

Vie­to­je va­do­vė­lių – kom­piu­te­riai

Eg­lę nu­ste­bi­no, kaip stip­riai ame­ri­kie­tiš­kos mo­kyk­los yra pa­žen­gu­sios tech­no­lo­gi­jų sri­ty:

– Kaip mes sa­vo mo­ki­niams moks­lo me­tų pra­džio­je iš­da­li­na­me va­do­vė­lius, taip ame­ri­kie­čių mo­ki­niams moks­lo me­tų pra­džio­je yra iš­da­li­na­mi ne­šio­ja­mie­ji kom­piu­te­riai, ku­riuos, pa­si­bai­gus moks­lo me­tams, jie grą­ži­na. vi­sos už­duo­tys yra at­lie­ka­mos kom­piu­te­rio ek­ra­ne.

Mo­ky­to­ją taip pat nu­ste­bi­no itin pa­gar­bus mo­ky­to­jo ir mo­ki­nio san­ty­kis. Mo­ki­nys, ne mo­ky­to­jas mo­kyk­lo­je yra svar­biau­sias, ko kar­tais ne­ga­li pa­sa­ky­ti apie mo­kyk­las Lie­tu­vo­je.

Kul­tū­rų skir­tu­mai: mo­ki­niai mu­ša­mi, į sve­čius – su vy­ro lei­di­mu

Vi­si sta­žuo­tės da­ly­viai bu­vo ap­gy­ven­din­ti vieš­bu­čiuo­se. Eg­lės gru­pė­je bu­vo mo­ky­to­jai, at­vy­kę iš Šri Lan­kos, Viet­na­mo, Ma­lai­zi­jos, Tur­ki­jos, Bo­li­vi­jos, Ko­lum­bi­jos, Ma­la­vio, Ni­ge­ri­jos ir t. t.

– Į Ame­ri­ką nu­vy­ku­si kul­tū­ri­nio šo­ko ne­pa­ju­tau, ta­čiau bend­rau­da­ma su gru­pės na­riais iš kai ku­rių pa­sau­lio ša­lių, pa­ty­riau tik­rą kul­tū­ri­nį šo­ką, – kal­bė­jo mo­ky­to­ja.

Anot mo­ky­to­jos, iš Jor­da­ni­jos at­vy­ku­si mo­te­ris nu­ste­bi­no sa­vo ne­tvar­kin­gu­mu. Tik po to paaiš­kė­jo, kad dau­ge­ly­je tre­čių­jų ša­lių gy­ve­nan­čių mo­ky­to­jai tu­ri tar­nus, tad pa­tys tvar­ky­ti jie ne­pra­tę.

– Ma­no bi­čiu­lė jor­da­nie­tė iš­gir­du­si, kad pas drau­ges lan­kau­si be vy­ro lei­di­mo, ne­ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti. Tad pa­klau­siau, kaip ją vie­ną vy­ras iš­lei­do į Ame­ri­ką. mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad lei­di­mo te­ko il­gai pra­šy­ti, – pa­sa­ko­jo Eg­lė.

Jor­da­ni­jo­je Ame­ri­ka pie­šia­ma bai­sio­mis spal­vo­mis. Bet at­vy­ku­si į šią ša­lį mo­ky­to­ja iš Jor­da­ni­jos pa­kei­tė nuo­mo­nę.

– Vie­na­me už­siė­mi­me uni­ver­si­te­te te­ko at­lik­ti už­duo­tį – pa­teik­ti mo­kyk­lų to­bu­li­ni­mo pla­ną. Mo­ky­to­jas iš Ni­ge­ri­jos pri­sta­tė pla­ną, kaip baus mo­ki­nius už pa­mo­kų ne­lan­ky­mą ir ne­klus­nu­mą – per­trau­ką su­trum­pins nuo 30 iki 20 mi­nu­čių. Jam pa­sa­kiau, jog tai bus žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas. Tuo­met iš­gir­dau, kad Ni­ge­ri­jo­je mo­ki­niai yra mu­ša­mi. Po to­kio pa­reiš­ki­mo su­pra­tau, kad per­trau­kos su­trum­pi­ni­mo baus­mė – iš­ties jų ša­ly bū­tų pa­žan­gi. Ma­la­vio ir Ma­lai­zi­jos mo­ky­to­jai taip pat at­sklei­dė – jų mo­kyk­lo­se mo­ki­niai taip pat gau­na į kai­lį. fi­zi­nes baus­mes jie tai­ko dėl to, kad kla­sė­je sė­di po 100 mo­ki­nių ir mo­ky­to­jas su jais ki­taip ne­su­sit­var­ko, – sa­kė Eg­lė.

Dar vie­na keis­te­ny­bė, ku­rią te­ko iš­girs­ti iš Šri Lan­kos at­sto­vo – mo­kyk­lo­se mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus drau­džia­ma ne­štis ne tik mo­ki­niams, bet ir mo­ky­to­jams.

Iš kai ku­rių ša­lių at­vy­ku­siems mo­ky­to­jams te­ko pra­šy­ti lei­di­mo vyk­ti į Ame­ri­ką sa­vo ša­lies švie­ti­mo mi­nist­ro.

– Nus­te­bi­no ir bal­ta­ru­sės, gru­zi­nės ir azer­bai­dža­nie­tės so­vie­ti­nis po­žiū­ris į daug da­ly­kų. Pa­žan­gius da­ly­kus jos ver­ti­no kaip blo­gį, – ste­bė­jo­si Eg­lė.

Lais­vu lai­ku – į Niu­jor­ką

Mo­ky­mų da­ly­viai tu­rė­jo šiek tiek ir lais­vo lai­ko. Lais­vu lai­ku Eg­lė vy­ko ap­lan­ky­ti Niu­jor­ko.

- Jei ant­rą kar­tą tek­tų vie­šė­ti Ame­ri­ko­je, į Niu­jor­ką ne­be­va­žiuo­čiau. Šis mies­tas man pa­si­ro­dė la­bai sve­ti­mas, – sa­kė mo­ky­to­ja.

Uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė sten­gė­si sta­žuo­tės da­ly­viams pa­ro­dy­ti Ame­ri­kos kul­tū­rą, tad su­ren­gė He­lo­vy­no va­ka­rė­lį, ve­žė į ame­ri­kie­tiš­ko fut­bo­lo var­žy­bas. Kiek­vie­nam da­ly­viui bu­vo pri­skir­ta šei­ma, ku­ri rū­pi­no­si jų lais­va­lai­kiu, kvie­tė į sve­čius. Eg­lė su­si­drau­ga­vo su jai pa­skir­ta Ame­ri­kos pe­ru­jie­čių šei­ma. Su­ži­no­ję, kad Eg­lė mėgs­ta va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu, ją nu­ve­žė net į ki­tos vals­ti­jos mies­tą pa­si­va­ži­nė­ti. Ši šei­ma nuo­lat prii­ma ir rū­pi­na­si sve­čiais iš ki­tų ša­lių. Jų na­muo­se lan­kė­si net 40 ša­lių žmo­nės.

Pak­vie­tė į sū­naus ves­tu­ves In­di­jo­je

Eg­lė la­bai su­si­drau­ga­vo su ki­nų tau­ty­bės mo­ky­to­ja iš Ma­lai­zi­jos, tu­ni­sie­te, azer­bai­dža­nie­te, in­de. In­dė jau pa­kvie­tė Eg­lę į sū­naus ves­tu­vės – kai tik jam iš­rinks nuo­ta­ką. Pa­si­ro­do, jog sū­nui žmo­ną in­ter­ne­te ruo­šia­si rink­ti ma­ma. Į sve­čius pa­kvie­tė ir azer­bai­dža­nie­tė. Eg­lė taip pat sa­vo nau­ją­sias bi­čiu­les pa­kvie­tė į sve­čius.

Da­lin­sis pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis

Sa­vo pa­tir­ti­mi mo­ky­to­ja Eg­lė Gin­tau­tai­tė ža­da da­lin­tis su ra­jo­no mo­ky­to­jais.

– Gal­būt bus no­rin­čių da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je, nes to­kia ga­li­my­bė yra įvai­rių da­ly­kų mo­ky­to­jams. Kas­met į šią pro­gra­mą ke­ti­na­ma įtrauk­ti vis dau­giau mo­ky­to­jų. Be­je, "Fulb­right" pro­gra­mo­je da­ly­vau­ja ne tik mo­ky­to­jai, bet ir moks­li­nin­kai, me­ni­nin­kai, – sa­kė Eg­lė.

Vi­si sta­žuo­tės da­ly­viai tam­pa alum­nais. Alum­nai yra kvie­čia­mi da­ly­vau­ti am­ba­sa­dų ren­gi­niuo­se.

– Gruo­džio 10-ąją Kaš­to­nų mo­kyk­la mi­nės Žmo­gaus tei­sių die­ną. Į ją at­vyk­ti pa­kvie­čiau ir JAV am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je at­sto­vus, – sa­kė Eg­lė.