
Naujausios
Konteinerių aikštelei ieškos kitos vietos
Jau kurį laiką nerimsta aistros dėl konteinerių aikštelės prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, šalia vaikų žaidimų aikštelės. Šis klausimas sukėlė aštrią diskusiją ir Kolegijos posėdyje. Opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos rajono Taryboje lyderė Irutė Varzienė už tai, kad konteinerių aikštelė iš šios vietos būtų iškelta arba visai panaikinta.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė sutiko: konteinerių aikštelė, kaip ir visos kitur įrengtos aikštelės, miesto nepuošia. Ją perkelti būtų galima, tačiau viena problema: iškelti nėra kur, o panaikinti visai negalima, nes projekte konteinerių aikštelių skaičius numatytas pagal gyventojų skaičių. L. Munikienė siūlė kitą variantą: mišrių atliekų konteinerius (jų – 5), perkelti prie arčiau Kūno kultūros ir sporto centro esančių rūšiavimo konteinerių ir sustatyti juos antroje eilėje. Perkelti konteinerių į Rotušės g. 8 namo kiemą, pasak L. Munikienės negalima, nes reikia išlaikyti atstumo nuo gyventojų namų reikalavimus. sustačius konteinerius minėtame kieme pagal reikalavimus, jie atsidurtų kiemo vidury ir sumažintų automobilių aikštelės plotą.
Šio L. Munikienės paaiškinimo kai kurie Kolegijos nariai net girdėti nenorėjo. A. Anskinas ir V. Valkiūnas reikalavo ieškoti kitų galimybių. S. Eitavičienė bei kiti Kolegijos nariai tvirtino, jog daugiabučių gyventojai į konteinerius prie bažnyčios atliekų neneša, o meta jas į konteinerius, esančius prie "Maximos" prekybos centro arba į kitus konteinerius.
I. Varzienė taip pat tvirtino: L. Munikienės atsakymas netenkina. Anot I. Varzienės, galbūt vertėtų visai panaikinti konteinerių aikštelę prie bažnyčios? L. Munikienė sakė, jog to padaryti negalima, nes konteinerių aikštelės projektuojamos pagal gyventojų skaičių.
Tomas Četvergas kaltino praėjusios kadencijos merą V. Valkiūną, jog jis pasirašė dokumentus, pagal kuriuos suprojektuotos aikštelės. Šis kaltinimų gynėsi. T. Četvergas siūlė aikšteles palikti ten, kur jos yra, nes, tvarkant viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikštelė bus įrengta kitoje vietoje ir problemos nebeliks.
Posėdžiui vadovavęs V. Jareckas siūlė alternatyvų balsavimą: už tai, kad mišrių atliekų konteineriai būtų perkelti už rūšiavimo konteinerių, pasisakė 3 Kolegijos nariai. Už tai, kad aikštelę panaikinti balsavo 3 Kolegijos nariai, 3 – už tai, kad palikti. Bendru sutarimu nutarta, kad kitame Kolegijos posėdyje šiuo klausimu bus pateikti nauji pasiūlymai.
Kokios studijos vyks steigiamame Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre?
Biržų Jurgio Bielinio viešoji biblioteka seniai nebuvo sulaukusi tokio dėmesio kaip šiomis dienomis, o gal ir niekada. Joje lankėsi rajono politikai, po ketinamus uždaryti bibliotekos filialus, siekdami teisingiausio sprendimo, blaškėsi Socialinio komiteto nariai, bibliotekai dėmesio skyrė spauda ir t. t. Visas šis šurmulys dėl ketinamų uždaryti šešių bibliotekos filialų ir ketinamo kurti Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro.
Kolegijoje Irutė Varzienė apgailestavo, kad daug garbių žmonių pritarė Mekų centro steigimui, tačiau niekas nesiteiravo nei vieno biržiečio ar visuomeninės organizacijos nuomonės. I. Varzienė teiravosi, kokia bus centro struktūra? Politikė bibliotekos tinklalapyje pasigedo nuorodos į Jono Meko archyvą, nors archyvas bibliotekoje egzistuoja jau dveji metai. I. Varzienė siūlė: tegu Bibliotekos direktorė V. Vorienė parengia būsimojo centro nuostatus ir pareiginius darbuotojų aprašus, o kuomet bus aiškesnė centro vizija, jo įkūrimui bus galima pritarti.
Kolegijos posėdyje dalyvavusi V. Vorienė kalbėjo: kol rajono Taryba neapsisprendė dėl Mekų centro steigimui, nėra ir nuostatų projekto. Šiai dienai planuojama, jog būsimajame centre dirbs du darbuotojai.
S. Eitavičienė į šį siūlomą sprendimo projektą žiūrėjo skeptiškai: daug dar laiko praeis, kol bus suremontuotos patalpos centrui, tad ar balsavimas ką nors pakeis? V. Vorienė pritarė: Nepasikeis niekas, nes ir dabar praktiškai veikla vyksta.
A. Garšvaitė, o ir kiti Kolegijos nariai suabejojo, ar teisingą, kad Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro pavadinime yra žodis "studijų"? Kas ten ką studijuos? S. Eitavičienė domėjosi, ar yra palaikomi ryšiai su Mekų centru Vilniuje? Ar yra tikimybė, kad čia kažkas atvažiuos Mekų palikimo tyrinėti? Juk studijoms reikia profesionalų, neprofesionalai gali su Mekų palikimu tik susipažinti...
A. Anskinas teiravosi, ar kalba eina tik dėl pavadinimo pakeitimo? Visuomeninės kultūros tarybos narė (Taryba centro steigimui pritarė) J. Bagdonienė patikslino, jog klausimas yra dėl struktūrinio padalinio steigimo ir jo įteisinimo.
D. Drevinskas domėjosi, ar Mekų centro darbuotojai dirbs ir kitus darbus? V. Vorienė patvirtino: dirbs ir kitus darbus. Tuomet A. Garšvaitei kilo klausimas: tai gal jie neturės ką veikti, jei dirbs ir kitus darbus? Tai gal to centro nereikia?
I. Varzienės nuomone, Mekų archyvo tvarkymu, centro veikla reikėtų užsiimti profesionaliai. Tai neturėtų būti tik priedas prie bibliotekininkų veiklos. Ji abejojo: gal biblioteka iš ketinamo kurti centro nieko nesitiki? susidaro įspūdis, jog patys bibliotekininkai nežino, kaip tas centras turėtų veikti. "Būčiau nusiteikusi centrui skirti lėšų, tačiau su sąlyga, kad jis rimtai veikų", – kalbėjo politikė.
I. Varzienė balsuodama šiuo klausimu žadėjo susilaikyti, nors Mekų centro kūrimui pritaria, tik ne tokiam, koks siūlomas šiuo metu. Ji siūlė kurti Jono Meko kūrybos centrą, o ne studijų.
I. Varzienės siūlymui ir mintims pritarė daugumos atstovė S. Eitavičienė: ji už centro steigimą, tik ne tokį, koks siūlomas dabar. A. Garšvaitė pritarė abiems politikėms: "Noriu žinoti, ką jie ten veiks".
Vicemerė A. Korsakienė diskusiją šiuo klausimu apibūdino taip: "Atrodo, kad smaugiamas dar negimęs kūdikis".
Už tai, kad būtų įsteigtas Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos filialas – Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras Kolegijoje pasisakė 5, susilaikė – taip pat 5 nariai. Kadangi meras V. Jareckas balsavo už, jo balsas lėmė pritarimą šiam sprendimo projektui.
Vietoje bibliotekos – šarvojimo salė
Toliau Kolegijos nariai diskutavo dėl šešių bibliotekos filialų uždarymo, apie kuriuos "Biržiečių žodyje" jau rašėme. S. Eitavičienė kėlė klausimą: koks likimas lauks dviejų bibliotekos darbuotojų, kurioms iki pensinio amžiaus liko dveji ar pusantrų metų? V. Vorienė tikino, jog bibliotekininkėms bus pasiūlytas kitas darbas.
I. Varzienė prašė Socialinio komiteto vadovės S. Eitavičienės išsakyti savo nuomonę, nes komiteto nariai lankėsi ketinamuose uždaryti bibliotekos filialuose.
S. Eitavičienė sakė, jog Ramongaliuose biblioteka įsikūrusi mažame kambarėlyje, tačiau bibliotekininkės palaikyti buvo atėję bendruomenės žmonės.
Ančiškiuose biblioteka gražiai sutvarkyta, tačiau bibliotekininkė ten šalo. Šiuo metu ji sega ir į darbą grįžti nebenori. Dalis bendruomenės bibliotekos patalpose nori įrengti šarvojimo salę, o kita dalis nori, kad čia liktų biblioteka.
Į Šukionių filialą vieną kartą pert savaitę atvažiuoja bibliotekininkė. Jo uždarymui bendruomenė pritaria.
Rinkuškių filialo bibliotekininkė dirbti nebenori. Viskas, išskyrus knygas, priklauso Rinkuškių bendruomenei, tad ten būtų galima įkurti bendruomeninę biblioteką.
V. Valkiūnas iškėlė klausimą: o kaip bus su periodine spauda, kai bus uždaryti filialai? S. Eitavičienė tikino, kad laikraščių ir dabar bibliotekose nėra. V. Valkiūnas pasibaisėjo: laikraščiai turi būti. V. Vorienė paaiškino: laikraščių nėra, nes nėra pinigų jiems prenumeruoti. Pernai spaudai prenumeruoti buvo skirta 9000, šiemet – 6000 eurų. Spaudos pasiekiamumas nebus užtikrintas, žmonės juos patys prenumeruoja ir dalinasi. I. Varzienė tikino, kad bibliotekininkės savo lėšomis perka net valymo priemones. Politikė domėjosi, ar pagerės kitų bibliotekos filialų veikla, jei bus uždaryti šeši filialai? V. Vorienė sakė, jog bus sutaupyti 34000 eurų, tačiau kaip pinigai bus paskirstyti, spręs rajono Taryba. Knygų išvežiojimui per metus reikės 1000 eurų, išeitinėms išmokoms gali prireikti 7000 eurų.
T. Četvergas kalbėjo, jog Ramongaliuose padaugėjo net 55 skaitytojais. Bibliotekininkei nebedaug liko iki pensijos, tad galbūt šio filialo uždarymą reikėtų atidėti?
A. Garšvaitė kalbėjo iš savo patirties: kol filialas veikia kasdien, į jį renkasi žmonės. Kai veikia retai, jis natūraliai miršta. Bet uždarius filialus, iš žmonių bus atimta galimybė bendrauti ir dalintis leidiniais...
I. Varzienė balsuodama žadėjo susilaikyti, nes teiginys, kad vietoje bibliotekos bus įrengiama šarvojimo salė, skamba drastiškai. Galbūt būtų galima filialų uždarymą diferencijuoti? Juk ir nuo darbuotojo priklauso, kiek žmonių lankosi bibliotekoje?
V. Vorienė pritarė: nuo žmogaus lankomumas priklauso, bet ar gali darbuotojas dirbti nešildomoje patalpoje? Kai kur bibliotekos filialai yra perkelti į kitas patalpas, jie šildomi, tačiau kitų nėra kur perkelti, o pastatyti krosniai neužtenka pinigų.
AS. Vaitkevičius kalbėjo, jog bibliotekų šildymo klausimas gvildenamas aštuonerius metus, tad nebeverta diskusijos tęsti.. O periodinei spaudai skiriamas finansavimas 91200 eurų ketvirčiui) yra per mažas.
Už sprendimo projektą pasisakė 6, prieš – 1, susilaikė 3 Kolegijos nariai.
Pritarė pareigybių skaičiui
Kolegijos nariai taip pat pritarė didžiausiam leistinam Biržų viešosios Jurgio Bielinio bibliotekos pareigybių skaičiui – 57 (vietoje dabar esančių – 61,2). Visi etatai bus užimti.
Aštuoni iš devynių (I. Varzienė svarstant klausimą nusišalino, dėl galimų viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto) Kolegijos nariai pritarė sprendimo projektui dėl pareigybių skaičiaus Kūno kultūros ir sporto centre – 36,5.
Sudarė gatvių su žvyro danga asfaltavimo prioritetinę eilę
Svarstant gatvių asfaltavimo prioritetinę eilę Kolegijos narė I. Varzienė domėjosi: ar į eilę surašytos visos gatvės su žvyro danga? Pavyzdžiui, kada bus asfaltuojama gatvė, kuri įrašyta 129-uoju numeriu? Ar žmonės nepuls į neviltį sužinoję datą? Sprendimo projektą pristatęs Statybų ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera sakė, jog sunku pasakyti datą, nes nežinia, kiek gatvėms asfaltuoti bus skiriama lėšų.
Kažkas iš Kolegijos narių pasiteiravo, kuriuo numeriu į prioritetinę eilę įrašyta Gedimino gatvė (Gedimino gatvėje gyvena I. Varzienė)? G. Neviera sakė, jog ši gatvė gali būti asfaltuojama ir kitąmet, jie ji pateks į projektuoti ketinamą plotą.
T. Čertvergas siūlė: galbūt gyventojai galėtų prie asfaltavimo prisidėti ir savo lėšomis? Gal tuomet gatvė pasislinktų prioritetų eilėje? G. Neviera pritarė šiam siūlymui, tačiau jam turi būti pritarta atskiru sprendimu.
Dėl garantijos suteikimo paskolai gauti
Kolegija svarstė klausimą, ar suteikti garantiją UAB "Viešųjų investicijų plėtros agentūrai" ne didesnei kaip 580,385.52 Eur sumai dėl UAB "Biržų vandenys" iš Vandentvarkos fondo imamos iki 569005,41 Eur paskolos investicijų projektui "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai Biržų aglomeracijoje" finansuoti. Anot Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjos Z. Marcinkevičiūtės, Agentūra iškėlė sąlygą – paskolai turi būti Savivaldybės garantija. Jei Savivaldybė garantijos nesuteiktų, "Biržų vandenys" negautų paskolos ir grąžinamosios subsidijos – daugiau kaip 200000 eurų.
Planuojama projekto vertė – 872453 Eur.
Projektų planuojama nutiesti nuotekų tinklus (apie 3,5 km) Parodos, K. Binkio, Vėjo, Draugystės, Taikos, Respublikos, M. J. Yčų, Dvaro, Kęstučio, Kilučių ir Biržų kaimo Liepų, Alyvų, Saločių, Tujų gatvėse ir sudaryti galimybę prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungti 101 būstų.
Nutiesti geriamojo vandens tinklus (apie 3 km) minėtose gatvėse, išskyrus Kilučių. Prie geriamojo vandens tinklų turėtų galimybę prisijungti 86 būstai (apie 146 gyventojams).
D. Drevinskas susidomėjo, kodėl neįtraukta Latvygalos gatvė? "Biržų vandenų" direktorius R. Martinonis aiškino, jog Latvygalos gatvėje jau yra nuotekų tinklai, o pagal šį projektą turi būti atliekami darbai tose gatvėse, kuriose tinklų nėra. I. Varzienė domėjosi, ar yra žinoma, kiek žmonių jungsis prie tinklų? R.Martinonis sakė, jog yra pateikti žmonių pasižadėjimai jungtis.
Už balsavo 9 iš 10 Kolegijos narių.