DEJUODAMI PASIKRAUNA ENERGIJOS?
Mudu su Stasiu jau nebe jaunuoliai. Šilto ir šalto gyvenime matę. Įvairių žmonių esame sutikę.
– Man visada sunku bendrauti su tais, kurie dėl visko skundžiasi. Aimanuoja dėl sveikatos. Piktinasi dėl didelių maisto kainų. Jiems, apskritai, nėra buvę geros valdžios nei Lietuvoje, nei pasaulyje – pasakojo Stasys. Ir aiškino, jog vienam giminaičiui vargiai prisiverčia paskambinti kartą per mėnesį. Mat po to visą dieną jaučia pablogėjusią sveikatą. Nes išklauso to vyro pasakojimus apie tai, kur, kaip ir kada skauda, kad jokie vaistai nepadeda, o gydytojai apie jo ligą nenusimano…
Žmonių elgesio žinovai tvirtina, kad aimanuotojai, išsakę savo bėdas kitiems, patys pasijunta geriau. Mat iš pašnekovo gauna ne tik paguodos žodžių, bet taip savo rūpesčius perkelia kitiems. Ir tarsi gauna naujos energijos.
Ką daryti, kad toks nelaimėlis, tarsi vampyras pašnekesio metu energijos nepavogtų. Galima pabandyti panašiai atsakyti. Papasakoti apie savo ar kaimynės negalavimus. Pasipiktinti valdininkais ir blogais orais. Žodžiu, pabendrauti pagal patarlę: kaip šauksi, taip ir atsilieps. O gal apsimesti, kad esi sveikas, kaip ridikas, nors iš tikrųjų irgi esi visokių ligų maišas? Pabandyti pagirti dabartinę ir buvusias valdžias. Išdėstyti priežastis, kodėl patinka konservatorių, valstiečių, socialdemokratų, liberalų į kitų Lietuvoje veikiančių partijų pažiūros ir darbai. Pagirti Lietuvos orus, kurie nuostabiausi pasaulyje. Pasidžiaugti riebia pensija… Ir tokiu būdu papildyti žmonių, kuriems gyvenime viskas gerai, būrį?
BŪNA IR TEISUOLIAI TEISŪS?
Nėra paprasta bendrauti su tais, kurie visada ir visur yra teisūs. Būna, jog ne iš karto supranti, jog būtent su teisuoliu tenka turėti reikalų. Supratus, kad su tokiu žmogumi kalbamės, nereikia pradėti aklai ginčytis. Juk aišku, kad jo nuomonės čia ir dabar nepakeisi. Juk net tada, kai jis supranta klydęs, pasistengs kaltę suversti kitam.
– Sako, kad su tokiais žmonėmis reikia bendrauti faktais. Esu bandęs tai daryti, bet man pareiškė, kad jie suklastoti ir toliau savo tiesas varė. Tokie žmonės įsitikinę, kad jie niekada neklysta, – prisiminė Stasys. Jo manymu, su teisuoliais sunkiau bendrauti negu su gyvenimo bėdžiais, kurie viskuo nepatenkinti.
Psichologai su tokiais žmonėmis pataria bendrauti ramiai. Nepradėti karščiuotis. Nereikia bandyti pašnekovo išmušti iš vėžių, nes jis, įvarytas į kampą, apipils purvais. Pradės įžeidinėti, primins visas tavo būtas ir nebūtas nuodėmes. Todėl pokalbyje su visada teisiu žmogumi nereikia skubinti įvykių. Duoti jam į valias išsikalbėti. Tegul išeikvoja jėgas. Galite jam pritarti ir atsargiai paprieštarauti. Reikia pasistengti akyse atrodyti nepažeidžiamu ir išmintingu. Tai padės su tokiu žmogumi ginče išnešti sveiką kailį. Aišku, negalima sakyti, kad tie nenuginčijamos tiesos sakytojai nebūna teisūs. Kas be ko, būna ir teisingų teisuolių.
VISOKIŲ ŽMONIŲ REIKIA
Yra dar taip vadinami sociopatai, kurie nesugeba įsijausti į kitų jausmus, nejaučia gailesčio… Yra ir taip vadinami perfekcionistai, nuolat gyvenime siekiantys tobulumo… Galėjome ir toliau kalbas varinėti. Tačiau su bičiuliu susigriebėme. Juk, nori nenori, anonimiškai, bet jau apkalbėjome kai kuriuos pažįstamus. O tai daryti negražu.
– Negražu, – sutiko Stasys. Ir kone atgailavo: – Reikia ir į save pasižiūrėti. Kas aš toks, kad kitų elgesį vertinčiau?! Aš iš tikrųjų būnu visoks. Būnu kartais ir teisuolis, ir varguolis.
Išsiaiškinome, kad nei jo, nei manęs ant vieno kurpalio užmauti negalima. Todėl mudu ir pasišnekame, ir susišnekame. Įvairių žmonių yra. Visokių ir reikia. Gamta didinga savo įvairove.