(detali)
imestamp]" border="0" alt="" />
imestamp]" border="0" alt="" />

Orai Biržuose

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Biržų krašto raštai

Vaistinė agurklė: agurkus pakeičia, nuotaiką pataiso

2012 m. liepos 31 d.

Nau­din­gi pa­ta­ri­mai

Au­ga­lo is­to­ri­ja

Vais­ti­nė agurk­lė į agur­kus ne­pa­na­ši. Tai: žo­li­nis au­ga­las, mė­sin­gais, sta­čiais, ša­ko­tais stie­bais, užau­gan­tis iki 60 cm ir dau­giau aukš­čio. Au­ga­las pa­si­den­gęs šiurkš­čiais plau­ke­liais, žy­di mė­ly­nais žie­de­liais. Nors yra agurk­lių, ku­rios žy­di bal­tais žie­dais. Agurk­lė ge­rai at­ro­do. Žy­di iki pat šal­nų. Va­di­na­ma agurk­le to­dėl, kad šio au­ga­lo kva­pas pri­me­na agur­kų kva­pą. Tai ir vi­sa gi­mi­nys­tė su agur­kais, nes agurk­lė yra agurk­li­nių au­ga­lų šei­mos at­sto­vė, o agur­kas pri­klau­so mo­liū­gi­nių šei­mai.

Vais­ti­nės agurk­lės sa­vai­me au­ga Vi­dur­že­mio jū­ros ša­ly­se. Lie­tu­vo­je au­gi­na­mos kaip kul­tū­ri­niai au­ga­lai ar net dar­že­lio gė­lės. Ma­no­ma, kad Eu­ro­po­je agurk­lės pla­čiai pra­dė­tos au­gin­ti dar­žuo­se ta­da, kai ara­bai anks­ty­vai­siais vi­du­ram­žiais agurk­lių sėk­lų at­ve­žė į Is­pa­ni­ją. Agurk­lė nuo se­no ger­bia­ma dėl vais­ti­nių sa­vy­bių. Kai kur net va­di­na­ma šir­dies džiaugs­mu. Kai kur ti­ki­ma, jog agurk­lių ne­rei­kia net val­gy­ti: vien į jas pa­si­žiū­rė­jus, nuo­tai­ka pa­ge­rė­ja. Leng­viau sie­lai pa­si­da­ro, dings­ta niū­rios min­tys. Vė­liau moks­li­nin­kai agurk­lė­se tik­rai ap­ti­ko me­džia­gų, ku­rios žmo­gui pa­tai­so svei­ka­tą. Kai svei­ka­ta pa­ge­rė­ja, nuo­tai­ka ir­gi gė­rė­ja.

Se­no­vės Ro­mos ka­riams žy­gių me­tu duo­da­vo agurk­lės sa­lo­tų, kad vy­rams pa­kil­tų ko­vi­nė dva­sia, su­stip­rė­tų vy­riš­ku­mas ir iš­tver­mė.

Agurk­lių sa­vy­bės bu­vo jau ge­rai ži­no­mos Ang­li­jo­je, kai ją val­dė ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta I. Ta­da agurk­lės la­pų ir žie­dų pri­va­lo­mai bu­vo de­da­ma į sa­lo­tas, kad val­gy­to­jams į gal­vą atei­tų tik ge­ros min­tys.

16 am­žiu­je agurk­lių žie­dų si­ru­pu bu­vo gy­do­mas lu­na­tiz­mas, me­lan­cho­li­ja, blo­ga nuo­tai­ka.

Vė­liau moks­li­nin­kai pa­skel­bė, jog agurk­lė­se yra me­džia­gų, ku­rios vei­kia an­tinks­čių žie­vę ir ska­ti­na ad­re­na­li­no ga­my­bą. O ad­re­na­li­nas – la­bai ak­ty­vus hor­mo­nas. Jis stip­ri­na šir­dies veik­lą, pa­ke­lia krau­jos­pū­dį, pa­di­di­na gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, sti­mu­liuo­ja me­džia­gų apy­kai­tą, lė­ti­na žar­ny­no su­si­trau­ki­mus. Ad­re­na­li­no su­si­da­ry­mą or­ga­niz­me ska­ti­na stip­rios emo­ci­jos. Dėl ad­re­na­li­no žmo­nės li­pa į kal­nus, šo­ki­nė­ja su pa­ra­šiu­tais, ima­si sun­kių fi­zi­nių dar­bų... Pa­si­ro­do: ad­re­na­li­no ga­li­ma gau­ti iš agurk­lės! Už­val­gai šio au­ga­lo sa­lo­tų ar iš­ge­ri ar­ba­tos ir ne­be­rei­kia su gu­mi­ne vir­ve nuo bokš­to šok­ti. Me­di­ci­nos pra­mo­nė li­goms gy­dy­ti ad­re­na­li­no pa­ga­mi­na iš gal­vi­jų an­tinks­čių ar­ba šį hor­mo­ną su­si­nte­ti­na.

Ver­tė

Nus­ta­ty­ta, kad vi­sa ant­že­mi­nė agurk­lės da­lis yra ver­tin­ga. La­puo­se ir žie­duo­se yra rie­bių­jų ir der­vi­nių rūgš­čių, glei­vi­nių me­džia­gų, sa­po­ni­nų, vi­ta­mi­nų, ete­ri­nio alie­jaus... Vais­tams agurk­lės žo­lė Eu­ro­pos me­di­kų var­to­ja­ma se­niai. Mat vi­sa ant­že­mi­nė au­ga­lo da­lis švel­niai ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, ska­ti­na šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, ma­ži­na skys­čių ir kai ku­rių drus­kų kie­kį or­ga­niz­me. La­bai ver­ti­nas agurk­lių alie­jus, ku­ris gau­na­mas iš au­ga­lo sėk­lų. Šis alie­jus – pui­kus ga­ma-li­no­le­ni­nės rūgš­ties šal­ti­nis, o ši rūgš­tis ga­li pa­dė­ti nuo reu­ma­tiz­mo. Moks­li­nin­kai aiš­ki­na, jog šios ver­tin­gos rūgš­ties agurk­lių alie­ju­je yra ge­ro­kai dau­giau nei juo­dų­jų ser­ben­tų ar nak­vi­šų alie­juo­se.

La­pų ir žie­dų ar­ba­tą liau­dies me­di­kai pa­ta­ria ger­ti nuo reu­ma­tiz­mo, bron­chi­to bei per­ša­li­mo. Agurk­lių ant­pi­las var­to­ja­mas kaip silp­nai šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą ir pra­kai­ta­vi­mą ska­ti­nan­tis, vi­du­rius pa­lei­džian­tis vais­tas. Agurk­lė­je yra glei­vių, to­dėl žo­lę ga­li­ma var­to­ti kaip minkš­ti­nan­tį bei ap­trau­kian­tį vais­tą. Tvir­ti­na­ma, kad agurk­lės ant­pi­las pa­de­da nuo funk­ci­nių ner­vų li­gų, šir­dies neu­ro­zių, reu­ma­ti­nių, po­dag­ros ir ki­tų rau­me­nų bei są­na­rių skaus­mų.

Ga­mi­na­mas sau­sų žie­dų (1:40) ar­ba žo­lės (1:20) ant­pi­las, ge­ria­mas 3-4 kar­tus per die­ną po 1/3-1/4 stik­li­nės. Nuo pa­brin­ki­mų, inks­tų už­de­gi­mų, reu­ma­ti­nių skaus­mų pa­ta­ria­ma ger­ti ant­pi­lo, ku­riam ima­ma 10 g žo­lės su žie­dais (2 val­go­mie­ji šaukš­tai) ir už­pi­la­ma stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Lai­ko­ma 5 va­lan­das san­da­riai už­deng­ta­me in­de. Per­ko­šia­ma, pri­de­da­ma cuk­raus ar me­daus ir ge­ria­ma ke­lias die­nas po val­go­mą­jį šaukš­tą 5-6 kar­tus per die­ną.

Da­bar agurk­lė par­duo­da­ma tik kaip vais­ta­žo­lė, ta­čiau anks­čiau ji bu­vo ofi­cia­lus vais­tas Vo­kie­ti­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je ir ki­to­se pa­sau­lio vals­ty­bė­se. Nė­ra ko ste­bė­tis, juk ne vie­ną vais­ti­nį au­ga­lą į šo­ną yra pa­stū­mu­si me­di­ci­nos pra­mo­nė, ga­mi­nan­ti ir rek­la­muo­jan­ti sin­te­ti­nius fab­ri­kų vais­tus.

Au­gi­ni­mas

Agurk­les au­gin­ti nė­ra sun­ku. Joms pa­tin­ka sau­lė­tos ar pu­siau pa­vė­sin­gos vie­tos. Svar­bu, kad dir­vo­je bū­tų mais­ti­nių me­džia­gų, kad že­mė bū­tų kal­kin­ga ir leng­va, nes au­ga­lo šak­nis il­ga. Į kie­tą že­mę agurk­lei bus sun­ku įsi­skverb­ti. Įpu­sė­jus pa­va­sa­riui, agurk­lę ga­li­ma sė­ti tie­siai į dir­vą. Ge­riau­sia sė­ti ne vi­sas sėk­las iš kar­to, o da­li­mis, kad kuo il­giau bū­tų švie­žių au­ga­lų. Dai­gai re­ti­na­mi, pa­lie­kant di­džiau­sius. Ka­dan­gi agurk­lė grei­tai nu­stel­bia ma­žus glež­nus au­ga­lus, jai rei­kia skir­ti ma­žai prie­žiū­ros. Ta­čiau au­ga­las per karš­čius grei­tai vys­ta, tad jį rei­kia nuo­lat lais­ty­ti. Ta­čiau dau­giau jo­kios ki­to­kios prie­žiū­ros ne­rei­kia. Jei ke­le­tas žie­dy­nų pa­lie­ka­ma su­bran­din­ti sėk­loms, agurk­lė pa­si­sė­ja pa­ti. Tad ga­li net įky­ria pikt­žo­le dar­že pa­si­da­ry­ti.

Pries­ko­nis

Agurk­lės kva­pas yra silp­nas. Pries­ko­nių ži­no­vai be agur­kų kva­po agurk­lė­se užuo­džia ir silp­ną svo­gū­nų kva­pą. Jau­nus glež­nus agurk­lės la­pus ga­li­ma skin­ti vi­są va­sa­rą. Jie var­to­ja­mi švie­ži ir ne­tu­ri bū­ti ver­da­mi. Juos ga­li­ma už­šal­dy­ti, tuo tar­pu džio­vin­ti pra­ran­da aro­ma­tą, ta­čiau vais­tams la­pai džio­vi­na­mi. Agurk­lių žie­dai ir­gi val­go­mi švie­ži. Žie­dų ir­gi ga­li­ma su­si­džio­vin­ti. Juos, su­džio­vi­nus ir su­dė­jus į san­da­rius in­dus, ga­li­ma var­to­ti vi­są žie­mą. Smul­kin­tais agurk­lės la­pais ska­ni­na­ma varš­kė, sriu­bos, žu­vies ir kiau­ši­nių pa­tie­ka­lai. Vais­ti­nė agurk­lė yra gar­sio­jo „Frank­fur­to ža­lio­jo pa­da­žo“ su­de­da­mo­ji da­lis. Ypač agurk­lės tin­ka agur­kų sa­lo­toms. Juk gra­žus net žo­džių de­ri­nys: agur­kai su agurk­lė­mis! Agurk­lė var­to­ja­ma švie­žia, o į vir­tus pa­tie­ka­lus de­da­ma pa­čio­je pa­bai­go­je. Agurk­lės žie­dais ga­li­ma pa­puoš­ti val­gius ir gė­ri­mus. Agurk­lės tin­ka pra­ktiš­kai prie vi­sų pa­tie­ka­lų. Jos ne­si­pyks­ta su dar­žo­vė­mis, žu­vi­mi, mė­sa... Švie­žiais, džio­vin­tais ar cuk­ruo­tais žie­dais ska­ni­na­mi py­ra­go ir kon­di­te­ri­jos ga­mi­niai. Švie­žiais žie­dais ga­li­ma aro­ma­ti­zuo­ti gė­ri­mus. Agurk­lės gra­žiai de­ra su ki­tais prie­sko­niais: pa­pri­ka, svo­gū­nais, čes­na­kais, lau­ro la­pais, roz­ma­ri­nu, čiob­re­liu... Kai ku­rie agurk­lės mė­gė­jai, per va­sa­rą pri­pra­tę prie agurk­lės, su ja neat­sis­vei­ki­na ir žie­mą. Au­gi­na kam­ba­ry­je. Tu­ri ne tik ska­nų, bet ir gra­žų bei drau­giš­ką au­ga­lą ant pa­lan­gės.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.

AGURK­LĖ: gra­žiai at­ro­do, gar­džiai kve­pia, su nie­kuo ne­si­pyks­ta, vi­siems nuo­tai­ką pa­ke­lia.

--------------------------------------------------------------------------------

Dienos populiariausi

Klajoklis lakišius sugeba net alergiją pagydyti (2)

2012 m. rugpjūčio 14 d.
lankomiausias

Po Renatos meno užkaborius (1)

2012 m. rugpjūčio 14 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas