Margarita Lužytė: „Viskas gyvenimo kelyje auga, vystosi, banguoja... ligi galutinio taško...“

Vl. Braziūno nuotr.
„Su Biržų kraštu susiję daug gerų, šviesių prisiminimų“, – sako rašytoja biržietė Margarita Lužytė.
„... iš viso pasaulio pasakų mylimiausia yra Gyvenimo pasaka, kurią sukuria ir parodo pats Gyvenimas... Ji gyvena širdyje... kiekvieno gyvo padaro, o gyvi juk ir daiktai, ir šapelis, ir akmenėlis... ir jų širdyje... Įžvelgi ją, virpančią, plakančią, – ir pamatysi pasaką ar bent jos kraštelį... Ir tada toliau viskas klostysis savaime...“ – tai ištrauka iš knygos „Betės namai“, kurios autorė yra šiandieninė pašnekovė, buvusi biržietė Margarita Lužytė.

Jūs 18 metų gyvenote Biržų krašte, mokėtės Biržų rajono Juodžionių kaimo pradinėje mokykloje ir Medeikių vidurinėje mokykloje. Kokie prisiminimai iš tėvų namų, vaikystės, mokyklos?

Tėtis Tadas Lužys buvo veterinarijos gydytojas, Parovėjos veterinarinėje apylinkėje (įstaiga ir tame pačiame name butas buvo Paberžių kaime). Vaikystėje, atsimenu, dažnai norėdavau kartu su tėčiu važiuoti ar eiti, kai jam reikėdavo gydyti ar skiepyti gyvulius, tekdavo ilgai prašytis, kad paimtų ir mane. Mama Agota Lužienė, irgi dirbo veterinarijos įstaigoje. Ji turėjo provizorės specialybę, buvo dirbusi ir vaistinėse. Man patikdavo žiūrėti, kaip mama tvarko instrumentus, virina švirkštus, ruošia vaistus: iš miltelių gamina tirpalus ir pan. Kartais ir padėdavau. O namų buityje patikdavo kartu su mama kepti pyragus, bandeles. Vaikystės pasaulis – tai ir laukai, pievos aplinkui, miškeliai su uogomis ir grybais, didelis sodas prie namų...

Mokymąsi Medeikių vidurinėje mokykloje prisimenu su džiaugsmu. Mokė geri mokytojai – jiems visiems labai dėkoju. Laukdavau užsiėmimų piešimo būrelyje pas mokytoją Moniką Čalkauskaitę. Būrelį lankiau septyneris metus – nuo penktos iki pat vienuoliktos klasės pabaigos. Patikdavo būti ir literatų būrelyje, ypač vyresnėse klasėse. Jam vadovavo mokytoja Genė Gegevičienė. Ir rašėme, kūrėme, ir vaidinome. Abu būreliai daug davė – įžiebė žiburėlį pamilti meną, kūrybą. Taip pat labai vertinu galimybę net keletą metų mokytis meno istorijos fakultatyvą, vedamą mokytojos Monikos. Tai buvo tikra pažintis su meno pasauliu. Esu dėkinga klasės auklėtojai Angelei Dumanienei (dabar Perkūnienei) už kasdienį rūpestį, atidumą per visus septyneris metus. Tik pati jau dirbdama pedagoginį darbą, supratau, kaip tai nelengva, atsakinga rūpintis auklėtiniais, jiems atiduodant laiką, jėgas, sugebėjimus.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

DOSJĖ

Lužytė Margarita gimė 1959 metais Saločiuose, Pasvalio rajone, vėliau, šeimai persikėlus į Biržų rajoną, ji mokėsi Juodžionių ir Medeikių mokyklose, studijavo Šiaulių pedagoginiame institute ir įgijo rusų kalbos mokytojos specialybę. Pirmoji darbovietė, baigus institutą, buvo Kvetkų aštuonmetė mokykla, po metų - Kirdonių aštuonmetė mokykla, tada pradėjo dirbti Pasvalio rajono Kriklinių pagrindinėje mokykloje. Vėliau kūrybinga ir veikli moteris pasuko rašytojos keliu: rašo miniatiūras, pasakas, fantastiką, mažas pjeses. Iš šių kūrinių sudarytos ir išleistos jau šešios knygos: „Karaliavimai“ (1999 m.), „Žingsneliai“ (2003 m.), „Takai“ (2006 m.), „Jonvabalis. Pasakos“ (2010 m.), „Karalius“ (2013 m.), „Betės namai“( 2022m.). Šiuo metu rašytoja gyvena Pasvalyje, Biržų gatvėje, kuria ir džiaugiasi gyvenimu.