
Naujausios
Tiesa, tuomet mūsų mokykla vadinosi Biržų J.Janonio vidurinė mokykla- internatas ir taip jau susiklostė, kad mokykloje-internate mokiniai mokėsi ne tik iš atokesnių rajono vietovių, bet kai kurie ir iš Kauno, Panevėžio ar kitų Lietuvos miestų. Štai mes keturiese: Rimvydas Adomėnas, Zita Aleinikovaitė, Jonas Jankauskas ir aš atvykome baigę Kvetkų aštuonmetę mokyklą, Emilija Karbočiutė atvyko iš Kėdainių, Angelė Žukauskaitė, Vida Stasevičiutė ir Aldona Gilvyčiutė – iš Kauno.
Vidurinę mokyklą baigėme 24, deja, mokyklos baigimo 50-čio šventės nesulaukė jau 6, o kadangi visi po mokyklos baigimo išsibarstė po visą Lietuvą, tai į 50-čio susitikimą susirinko tik 8.
Algio Kriaučiūno nuotraukoje iš kairės: Rimvydas Adomėnas, gydytojas, Alytaus ligonių kasos kūrėjas ir ilgametis jos vadovas, jo žmona, "klasės marti" gydytoja Danutė Adomėnienė. Danutė Karosaitė-Kutrienė, inžinierė, ilgametė Biržų profesinio rengimo centro dėstytoja. Jūratė Krisiukėnaitė-Balčiūnienė, inžinienė, ilgametė Biržų darbo biržos darbuotoja, Emilija Kairytė-Kriaučiūnienė ir Emilija Karbočiutė- Tventickienė, ilgametės draudimų kompanijų darbuotojos. Algirdas Baikauskas, ekonomistas, Medžiotojų ir žvejų draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Audronė Turlaitė-Baikauskienė, ilgametė UAB "Šiaulių vandenys" darbuotoja ir Petras Džėja, biochemijos mokslų daktaras, Mayo klinikų ( Ročesteris, Minesota, JAV) asocijuotas profesorius.
Pirmiausiai visi nuvykome į naująsias Biržų miesto kapines, kur gėlių padėjome ant klasės draugo Antano Kruopio, ilgamečio Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojo, kapo.
Po to visi nuvykome į Šilėnų kaimą, kurio kapinėse palaidota klasės auklėtoja, šviesaus atminimo mokytoja Vanda Tamoliūnaitė-Mikšienė. Auklėtoja Vanda Mikšienė dalyvavo visuose anksčiau rengtuose klasės susitikimuose. Mūsų visų tarpusavio ryšys tikrai buvo stiprus, nes mes – pirmoji jos, kaip jaunos mokytojos, auklėtinių laida.
Aplankėme ir šalia esančią Sodeliškių dvaro sodybą, kur paskanavome ką tik iškeptos ruginės duonos, pasigrožėjome puikiai įrengta aukštaitiška sodyba, nepriekaištingai sutvarkyta ir prižiūrima aplinka.
Vakarop visi susėdome prie kavos puodelio, kur netrūko linksmų istorijų, prisiminimų…
Laikas prabėgo kaip mat ir išsiskirdami sutarėme rinktis vėl po trijų metų ir su viltimi, kad kitą kartą mūsų susirinks daugiau.