Tai žmogus-raketa, pasikinkęs vėją ir skriejantis Širvėnos ežero vandens paviršiumi pašėlusiu greičiu. Bebaimis ir vertinantis protingą riziką. Užsispyręs ir atkakliai siekiantis tikslo. Net ir pradėjęs septintąją savo gyvenimo dešimtį, jis nenusiliauja visus stebinti. Kalba eina apie biržietį Egidijų Butėną, kuris pastatė šimtus namų, išaugino du sūnus ir pasodino daug medžių.
61 metų medžio apdirbimo gamyklos “Tyla” bendrasavininkis ir gamybos vadovas Egidijus Butėnas savo karjerą pradėjo Kupreliškio kolūkyje, kur baigęs Panevėžio politechnikumą dirbo statybos inžinieriumi. Vėliau darbavosi Biržų buitinio aptarnavimo kombinato butų remonto baro viršininku. Žmona Vitalija, sūnūs Santaras ir Arnas.
Kokie prisiminimai apie Biržus iš vaikystės?
Gyvenome Muravankės kvartale, Vabalninko gatvėje. Jei pro namo langą pažvelgsi į vieną pusę, matysi kaimą – kolūkio “Tarybinis artojas” laukus, jei į kitą – Biržų miesto Respublikos gatvę.
Mūsų namas buvo ant sankryžos, todėl ne kartą į jo sienas buvo įvažiavę motociklai ir automobiliai bei kartą net išgriovę mano su broliu pasidarytą slėptuvę po žeme.
Vienoje dalyje gyveno seneliai, kitoje – mūsų šeima. Turėjome tvartą, auginome dvi karves, todėl reikėjo nuravėti dvi normas kolūkio daržuose. Mano su broliu užduotis – dvi vagos.
Keldavomės 4 valando ryto, kad iki mokyklos suspėtume nuveikti šiuos darbus. Kaip dabar atsimenu, vagos galo nebuvo matyti. Tėvai ir seneliai nuo mažens mokė darbštumo ir ūkio darbų.
Būdamas vaikas, išmokau plakti dalgį ir eidavome su suaugusiais šieno pjauti. Pauglystėje per moksleivių atostogas teko fermas dažyti, melioracijos griovius valyti, kolūkio šiltnamiams stogus dengti. Po tarnybos armijoje dirbau butų remonto baro viršininku, kur vadovavau 25 darbuotojų komandai. Statydavome gyventojams namus, juos remontuodavome.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Vaikų svajonės kilo į dangų