Auka elgetai – pagalba žmogui ar problema miestui?

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Biržų mieste elgetaujantis Romas sako: „Aš labai maloniai paprašau pinigų, nevagiu. Žmonės gi mane pažįsta, tiesą sakau“.
Biržų miesto centre, tarp skubančių praeivių ir kasdienio šurmulio, galima sutikti vidutinio amžiaus vyriškį, kuris praeivių prašo pinigų. „Padėk“, – graudžiai ištaria jis. Vieni sustoja, ištraukia „euriuką“ ir, paaukoję, nueina... Kiti nusuka akis į šoną arba pasipiktina elgetaujančio įkyrumu. Elgetavimas Biržuose – tai ne tik pinigų prašymas, bet ir sudėtinga socialinė problema, kelianti klausimą: ar aukodami iš tiesų padedame, o gal tik palaikome įprotį gyventi „šia diena“?

Prašo padėti

Dažnas biržietis pažįsta miesto centro gatvėmis lėtai vaikštinėjantį ir elgetaujantį Romą. „Aš labai maloniai paprašau pinigų, nevagiu. Žmonės gi mane pažįsta, tiesą sakau“, – ranką prie širdies pridėjęs sako jis.

Prieš prašydamas centų ar „euriuko“, Romas teigia visuomet pasisveikinantis su gatvės praeiviais, moterims visada pasakantis komplimentą, ir tik tada, ištiesęs ranką, ištaria: „Padėk“.

Paklausus, kam skirta surenkama pagalba, Romas iš pradžių aiškina neturintis ko valgyti. Tačiau pasiūlius pagalbą ne pinigais, o maisto produktais, jų atsisako. Galiausiai pats prisipažįsta turintis priklausomybę alkoholiui.

„Na, noriu atsigaivinti, man labai reikia atsigaivinti. Septyneri metai, kaip gyvenu vienas. Žmona mirė... Va, matote, ašaras braukiu“, – sako jis.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/