
Naujausios
Muziejaus darbuotojai ir parodos pristatymo dalyviai prisiminė, kaip ir ką gaudavo siuntiniais iš emigracijoje atsidūrusių artimųjų. Taip muziejininkai kartu su žiūrovais savotiškai išpakavo gražų siuntinį. Siuntinį, ankstesniais metais iš užsienio gautų vertybių.
Į parodos pristatymą kai kurie biržiečiai atėjo ne tuščiomis. Atnešė nuotraukų. Pasakojo, kaip ir ką sovietiniais laikais gaudavę iš amerikų. Tad muziejininkai kartu su svečiais kartu pristatė parodą. Lygiomis teisėmis. Todėl šiuo pasakojimu neatskirsiu šeimininkų nuo svečių.
Ponia Dovilė paaiškino, kad 2019-ieji yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga ir prisiminta, jog prieš trisdešimt metų – 1989 metų rudenį – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pažadinti biržiečiai susirinko į dvi dienas trukusį kraštiečių suvažiavimą. Tuomet suvažiavimo rezoliucijoje buvo įrašyta, jog reikia užmegzti ryšius su užsienio lietuviais. Taip atsikratyta bendravimo su užsieniu baimių. Nutiesti tiltai ir tilteliai su užsieniuose gyvenančiais mūsų kraštiečiais. Į "Sėlos" muziejų išeivijos biržiečiai siuntiniais ėmė siųsti knygas, paveikslus, skulptūras, monetų. medalių kolekcijas... Siuntinys po siuntinio...
Ponia Lina parodos pristatymo įžangoje pastebėjo, jog parodos eksponatai sukelia dvejopus jausmus. Ne vienas iš mūsų, kai pamatome iš siuntinių gautus daiktus, mintims sugrįžtame į jaunystę. Daiktai sykiu ne linksmai pasakoja ir apie likimų po pasaulį išsklaidytas šeimas.
Ponia Snieguolė sakė, jog muziejaus fonduose yra daugiau kaip 3500 daiktų, gautų iš užsienio lietuvių. Parodoje galima parodyti tik nedidelę eksponatų dalį. Ponia Snieguolė prisiminė, jog Lietuva patyrė net keturias emigracijos bangas. Kai kurie lietuviai į užsienius pasitraukė po 1863 metų sukilimo. Tarpukariu mūsiškiai į amerikas plaukė ieškoti geresnio gyvenimo. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo nuo okupantų vėl teko gelbėtis paliekant gimtus namus. Po 1990 metais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės vėl patraukėme geresnio gyvenimo ieškoti į platųjį pasaulį...
Ponia Gražina papasakojo apie bendravimą su dėde Jokūbu Dagiu. Parodė jo iš Kanados švenčių progomis atsiųstus meniškus atvirukus.
Ponas Manfredas prisiminė, jog sovietiniais laikais buvo išvykęs į tėvo laidotuves Kanadoje. Viešnagės metu gyveno Toronte pas lietuvį Vincentą Paulionį ir šis "Sėlos" muziejui padovanojo Jokūbo Dagio skulptūrą. Ponui Manfredui pavyko trumpam pabendrauti ir su menininku Jokūbu Dagiu.
Ponia Liuda į parodos pristatymą atėjo apsirengusi megztuku, kuris prieš daugelį metų irgi buvo atsiųstas iš užsienio. Ponia Liuda segėjo grandinėlę su kryželiu. Šis kryželis irgi Lietuvą pasiekė siuntinyje, įkištas į muilo gabaliuką. Kad sovietiniai tikrintojai kryželio nepasisavintų. Mat anais laikais iš siuntinių dingdavo vertingesni daiktai, iš laiškų prapuldavo siunčiami doleriai...
Ponas Gintaras prisiminė, jog daug džiaugsmo būdavo, kai siuntiniais Biržus pasiekdavo užsienio muzikantų plokštelės.
Prisiminimais apie giminaičius, apie jų gyvenimus, bendravimą su emigrantais pasakojo ponia Marytė, ponia Astra, ponas Vytautas, kiti renginio dalyviai.
Parodoje matome inžinieriaus ir tautodailininko Viliaus Variakojo įdomių meno darbų. Iš muziejaus fondų rodomi skulptoriaus, tapytojo Jokūbo Dagio paveikslai ir skulptūros... Yra daug įdomių eksponatų, į muziejų atkeliavusių siuntiniais. Tikrai yra į ką pasižiūrėti. Yra į ką akis paganyti. Gailėtis turėtų tie, kurie į parodos atidarymą neatėjo. Tačiau nusiminti neverta. Paroda muziejuje veiks iki gruodžio 31 dienos.