Parovėjos bibliotekos jubiliejus

Svei­kin­to­jų ir gra­žių žo­džių ju­bi­lie­jų mi­nin­čiai Pa­ro­vė­jos bib­lio­te­kai ne­trū­ko. Svei­ki­no Jur­gio Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Vil­man­tė Vo­rie­nė, Pa­ro­vė­jos se­niū­ni­jos se­niū­nė Gai­lu­tė Ta­mu­lė­nie­nė, bend­ruo­me­nės at­sto­vai, ko­le­gos, an­samb­lis „Me­lo­di­ja“ ir va­do­vas Vy­tau­tas Ka­va­liaus­kas, Ro­vė­jos bend­ruo­me­nės at­sto­vė Ma­ry­ja Vaš­kie­nė ir kt.

Ju­bi­lie­ji­niai me­tai vi­sa­da pri­ver­čia mus žvilg­te­lė­ti at­gal, įver­tin­ti praė­ju­sį lai­ką, įpras­min­ti pa­sie­ki­mus, su šyp­se­na ar liū­de­siu pri­si­min­ti įvy­kius, pa­ženk­lin­tus laik­me­čio. Džiau­gia­mės ir di­džiuo­ja­mės, kad šian­dien bib­lio­te­ka jau­ki, šiuo­lai­kiš­ka ir at­vi­ra vi­siems, puo­se­lė­jan­ti bend­ruo­me­nės tra­di­ci­jas. Šven­ti­nę die­ną vi­si kar­tu pa­si­džiau­gia­me bib­lio­te­kos, jos dar­buo­to­jų nuei­tu ke­liu, nu­veik­tais dar­bais.

Bib­lio­te­kos is­to­ri­ja, su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­tė is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Ni­jo­lė Ba­ga­mo­lo­va.

Praė­ju­sio šimt­me­čio pra­džio­je Lie­tu­vo­je bib­lio­te­kų bu­vo ne­daug. Ta­čiau, kaip bib­lio­te­kų užuo­maz­gas, ga­li­ma lai­ky­ti įvai­rių drau­gi­jų bei klu­bų bib­lio­te­kė­les - kny­gy­nė­lius.

Anks­tes­nio­ji bib­lio­te­kų veik­la daug kuo sky­rė­si nuo da­bar­ti­nės. Bib­lio­te­kos dirb­da­vo iki vė­laus va­ka­ro, kad po dar­bų jo­se ga­lė­tų rink­tis kai­mo žmo­nės.

1954 m. Pa­ro­vė­jo­je bu­vo įsteig­tas klu­bas – skai­tyk­la. Apy­lin­kės pir­mi­nin­kas Ku­liu­kas skai­tyk­lai sky­rė vie­ną kam­ba­rį ta­me pa­čia­me apy­lin­kės pa­sta­te. Nuo pra­džių dar­bui skai­tyk­lo­je va­do­va­vo Pra­nė Jan­ke­vi­čiū­tė, po to Vy­tau­tas Rū­ta ir Eleo­no­ra Vens­lo­vai­tė. O nuo 1956 – 1965 me­tų dir­bo Al­do­na Ei­du­kie­nė. Jau­na ir ener­gin­ga mo­te­ris są­ži­nin­gai ėmė­si jai pa­ti­kė­tų pa­rei­gų. Šiai bib­lio­te­ki­nin­kei te­ko bend­ra­dar­biau­ti su tuo me­tu Me­dei­kiuo­se dir­bu­siu V. Spu­du. Nuo 1965 ru­dens iki šių die­nų dir­bo ne­ma­žai bib­lio­te­ki­nin­kų, net 12.

Ma­ry­tė Ve­gy­tė, Pra­nu­tė Ra­no­ny­tė, Va­lė Le­be­de­vai­tė, Da­nu­tė Pe­la­ny­tė, Al­do­na Ta­mu­lė­nai­tė, Ni­jo­lė Peikš­te­ny­tė-Sta­kio­nie­nė, Sta­nis­la­va Zub­ric­kie­nė-Ši­mie­nė, Liu­da Pruns­kie­nė, Da­nu­tė Spal­vie­nė, Li­na Sa­ka­laus­kie­nė, Ind­ra Dre­vins­kai­tė-Ži­lins­kie­nė, Ire­na Pat­kaus­kie­nė.

2018 m. pra­džio­je bib­lio­te­ka per­si­kė­lė į su­re­mon­tuo­tas pa­tal­pas Pa­ro­vė­jos bend­ruo­me­nės na­muo­se. Da­bar tu­ri at­nau­jin­tą, jau­kią, bib­lio­te­ką. Šiuo svar­biu pa­si­kei­ti­mu nuo­šir­džiai džiau­gia­si skai­ty­to­jai, bib­lio­te­kos dar­buo­to­ja, ku­ri nuo­šir­džiai dė­ko­ja vi­siems pri­si­dė­ju­siems prie bib­lio­te­kos pa­tal­pų at­nau­ji­ni­mo.

Ge­ra kny­ga, pa­sak ra­šy­to­jo L. Tols­to­jaus, tar­si po­kal­bis su pro­tin­gu žmo­gu­mi: tei­kia ži­nių, mo­ko api­bend­rin­ti tik­ro­vę, su­pras­ti gy­ve­ni­mą. Bib­lio­te­ki­nin­kė I. Pat­kaus­kie­nė džiau­gia­si: Pa­ro­vė­jo­je dar skai­to­mos kny­gos, dar vyks­ta po­kal­bis su tuo pro­tin­gu „žmo­gu­mi“ nors gre­tos tik­rai la­bai re­tė­ja.

Bu­vo ap­do­va­no­ti ge­riau­si skai­ty­to­jai: Ri­ta Len­kaus­kie­nė, Zi­ta Lie­kie­nė, Dai­na Ta­mu­lė­nie­nė, Ni­jo­lė La­to­nie­nė, Ar­vi­das Ar­nol­das Sta­kio­nis, Ta­mu­lė­nie­nė ir kt.

O kas bib­lio­te­ka bū­tų be pa­dė­jė­jų, rė­mė­jų? Ogi sun­kiai be­si­ver­čian­ti įstai­ga. Bib­lio­te­ko­je vyks­ta įvai­rūs ren­gi­niai. Ar ga­li vie­nas bib­lio­te­ki­nin­kas be pa­gal­bi­nin­ko juos suor­ga­ni­zuo­ti? Na, ga­li, bet bū­na la­bai sun­ku. O kai at­si­ran­da tie ne­pap­ras­ti žmo­nes, tie an­ge­lai, ant ku­rio pe­čių gu­la da­lis at­sa­ko­my­bės, vis­kas tam­pa daug pa­pras­čiau.

Tu­ri bib­lio­te­ka to­kių „an­ge­lų-pa­gal­bi­nin­kų“. Tai Jo­lan­ta Aiš­pa­rie­nė, Ni­jo­lė Ba­ga­mo­lo­va, Dia­na Juo­džio­nie­nė, Vai­du­tė Stan­ke­vi­čie­nė, Di­ja­na Ku­gi­nie­nė, Ma­ry­ja Vaš­kie­nė, Ge­nu­tė Vaš­kie­nė, Vy­tau­tas Ka­va­liaus­kas, Ri­man­tas Ge­laž­ni­kas, Pa­ro­vė­jos se­niū­ni­ja ir dar dau­ge­lis ki­tų.

Tai žmo­nes, ku­rie nie­ka­da neat­si­sa­ko pa­dė­ti. „Ge­rai, pa­dė­sim, su­da­ly­vau­sim“ - ir pa­de­da, ir da­ly­vau­ja. Be at­ly­gio, tik už bib­lio­te­ki­nin­kės „ačiū“. Ačiū Jums, už Jū­sų ge­ra­no­riš­ku­mą, už paau­ko­tas lais­va­lai­kio va­lan­das bib­lio­te­kai.

Kas yra bib­lio­te­ka? Pir­miau­siai – tai jūs, lan­ky­to­jai. Jūs, ku­rie čia atei­na­te. Atei­na­te kny­gų, laik­raš­čių, atei­na­te pa­si­nau­do­ti in­ter­ne­tu, pa­si­sem­ti ži­nių, o kar­tais – tie­siog pa­bū­ti, pa­bend­rau­ti.

Dar kar­tą ačiū, kad at­ve­ria­te kny­gos lan­gi­nes, kad my­li­te kny­gas, kad skai­to­te. Jūs esa­te la­bai rei­ka­lin­gi, vi­sa­da lau­kia­mi ir my­li­mi. No­rė­tų­si jums pa­lin­kė­ti, kad šis ru­duo bū­tų spal­vin­gas ne tik gam­to­je, bet ir jaus­muo­se, min­ty­se, iš­gy­ve­ni­muo­se.

Šven­tės me­tu vei­kė ir vei­kia dvi pa­ro­dos: šu­kio­nie­čio fo­to­me­ni­nin­ko St. Va­da­po­lo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Gy­vū­nų po­rtre­tai ir ne­by­li jų iš­min­tis“ ir ant­ro­ji pie­ši­nių „...prieš dau­ge­lį me­tų...“, ku­riuos nu­pie­šė vai­kai, anū­kai, da­bar jau ir proa­nū­kiai prieš 10 – 15 ir dau­giau me­tų.

Šven­tės da­ly­viams pro­gi­nį kon­cer­tą do­va­no­jo at­li­kė­jos iš Ro­kiš­kio Vi­li­ja Ur­bo­nie­nė ir Ok­sa­ną Sa­daus­kie­nė.

Po kon­cer­to šven­tės da­ly­vių lau­kė ar­ba­ta ir pro­gi­nis tor­tas.