Poeto P. Drevinio takais

Šių me­tų rug­sė­jo 28 die­ną, su­si­rin­kę prie poe­tui bran­gaus „spin­din­čio Gul­bi­nų eže­ry­čio“, pa­si­skirs­tę į ko­man­das, ap­rū­pin­ti plan­še­tė­mis, pa­trau­kė­me nu­ro­dy­tu marš­ru­tu pro Rin­gu­žės upe­lio vin­gį link poe­to gim­ti­nės Mel­dy­nė­je. Bu­vu­sio­je so­dy­bo­je ry­mo nuo me­tų naš­tos su­kum­pę obe­lys, iš­di­džios eg­lės pla­čio­mis ska­ro­mis ap­glė­bę sau­go poe­to žings­nių ai­dą, gunk­so šu­li­nys be svir­ties, lau­kian­tys laip­te­liai...

At­sa­ko­me į įdo­mius vik­to­ri­nos klau­si­mus, nu­fo­tog­ra­fuo­ja­me nu­ro­dy­tus ob­jek­tus. To­liau ke­lias ve­da link užuo­mi­no­mis „P. Dre­vi­nis, pir­ma­sis ei­lė­raš­tis, ket­vir­tas sky­rius,1932 m., J. Au­dic­kas“ nu­ro­dy­to ob­jek­to - Gul­bi­nų pra­di­nės mo­kyk­los. Dar vie­na užuo­mi­na – „Va­ka­ruo­se sau­lė su­kas, bė­ga bė­ga trau­ki­nu­kas“... Rei­kia su­ras­ti bu­vu­sią Gul­bi­nų ge­le­žin­ke­lio sto­tį. Iš sto­ties, ap­gai­les­tau­da­mi, kad žy­gis bai­gė­si, o azar­tas – ne, trau­kė­me link Gul­bi­nų bend­ruo­me­nės na­mų, kur mū­sų ko­man­dų lau­kė ap­do­va­no­ji­mai. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me gul­bi­nie­čiams už ska­nią mo­liū­gie­nę, poe­to sū­nė­nui Vy­tau­tui Dre­vins­kui – už pri­si­mi­ni­mus apie dė­dę, Gul­bi­nų et­nog­ra­fi­niam an­samb­liui už pa­dai­nuo­tas poe­to mėg­tas bei jo žo­džiais su­kur­tas dai­nas.