Menu aš tas dienas

Ru­duo (ypa­tin­gai lapk­ri­čio mė­nuo) – pa­ts tin­ka­miau­sias me­tų lai­kas, kai po dar­bų, be­si­ruo­šiant žie­mos lai­ko­tar­piui, ga­li­ma at­si­pūs­ti, stab­te­lė­ti kas­die­ni­nia­me bė­gi­me, ir, kaip mė­go mū­sų se­no­liai – su­siei­ti vie­non gry­čion bei drau­ge pa­va­ka­ro­ti, pa­si­kal­bė­ti, pa­si­dai­nuo­ti, pri­si­min­ti...

Ga­na šil­tą ir jau­kią lapk­ri­čio de­šim­to­sios po­pie­tę pa­pi­lie­čiai to­kią pro­gą tu­rė­jo ir kas tik ne­tin­gė­jo ar ga­lė­jo – ja pa­si­nau­do­jo. Kul­tū­ros na­muo­se vy­ko folk­lo­ro po­pie­tė „Me­nu aš tas die­nas...“ . Jos me­tu, kaip Bir­žų ra­jo­no Ta­ry­bos na­rė Iru­tė Var­zie­nė svei­kin­da­ma­si sa­kė – da­ly­va­vo la­bai skir­tin­gi, bet tuo ir sa­vi­ti, įdo­mūs trys folk­lo­ro an­samb­liai. Tai: Pa­pi­lio kul­tū­ros na­mų folk­lo­ro an­samb­lis „Aguo­nė­las“ (vad. Vi­gi­li­ja Ma­cie­nė), Gul­bi­nų folk­lo­ro an­samb­lis ( įkū­rė­ja mo­ky­to­ja Eu­ge­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė), Va­bal­nin­ko kul­tū­ros na­mų folk­lo­ro an­samb­lis „Sau­la­la“ ( vad. Pet­ras Ma­tu­lis). Na, o ren­gi­nio sve­čiai – ka­pe­la „Smil­te­lė“ (vad. Mo­des­tas Sa­mu­lė­nas) iš Pas­va­lio ra­jo­no Dau­jė­nų „da­vė“ ga­ro, taip, kaip ir bu­vo ža­dė­ta ren­gi­nio afi­šo­je – žiū­ro­vai ne tik plo­jo, lin­ga­vo, kar­tu dai­na­vo, bet ir šo­ko.

Po­pie­tę pa­pi­lie­tiš­ka tar­me „vai­ra­vo“ folk­lo­ro „Aguo­nė­las“ dai­ni­nin­kė Li­nu­tė Ma­tu­liaus­kie­nė. Ko­lek­ty­vo va­do­vė Vi­gi­li­ja dė­ko­jo me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vams ir jų va­do­vams už jau­kią ir šil­tą pro­gra­mą, bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Skaid­ru­tė Zvil­nie­nė dai­ni­nin­kams įtei­kė sal­džias do­va­nė­les. Po pa­dė­kų po­pie­tę vai­ni­ka­vo bend­rai ko­lek­ty­vų su­dai­nuo­ta aukš­tai­tiš­ka dai­na „Šių nak­te­lį“.