Biržiečiai, į parodą....

Reginos VAIČEKONIENĖS nuotr.
Dailininkė Dalia Skiauterytė po parodos atidarymo.
Gegužės 31 dieną Biržų krašto muziejaus „Sėla“ didžiojoje salėje atidaryta biržietės Dalios Skiauterytės personalinė paroda „Raudona. Geltona. Mėlyna“. „...Tikiuosi ši paroda sudomins Biržų žmones, nes ją skiriu visiems geros valios žmonėms, kuriems smalsu pažinti gyvenimą bei mylėti ir priimti jį tokį, koks jis yra iš tiesų, nes kūryba ir yra pasirinkimo laisvė,“ – viliasi tapybos ir grafikos parodos autorė Dalia.

Parodą pristatė muziejaus Komunikacijos ir parodų skyriaus vedėja Lina Kuncytė. Parodoje daugiau kaip 60 tapybos ir grafikos darbų. Ir du Dalios Skiauterytės tapyti aktai.

– Biržuose gyvenu 21 metus. Biržuose esu surengusi tris personalines parodas. Jeigu Dievas dovanojo dovaną, reikia ją puoselėti. Šią parodą sudaro trys ciklai. Pirmasis – „Mano mylimiausia šeima“, antrasis – „Gražiausių Biržų žmonių portretai“, trečiasis – „Variacijos natiurmortų, peizažų ir portretų tema“, – su savo kūrybos paroda trumpai supažindino menininkė Dalia Skiauterytė. Ji dėkojo visiems, įkvėpusiems kūrybai, padėjusiems surengti parodą, susidomėjusiems jos paveikslais, ją pagerbusiems.

Dailininkę į parodą atlydėjo ne tik jos bičiuliai, bet ir giminaičiai. Panevėžietė Dalios teta Valerija Baltušienė prisiminė:

– Dalia gimė žemdirbių šeimoje, bet tėvelių pėdomis nepasekė, pasirinko kūrybinį kelią. Motinos mirtis Dalytei buvo didžiulė trauma. Motina mirė, kai Dalytei buvo 9 metukai. Bet Dalytė atsitiesė. Augo ji mano akyse. Susitinkame retkarčiais, pasidžiaugiame vieni kitais. Su giminaičiais Dalytė draugiška. Apie pačią Dalytę galėčiau daug gero pripasakoti, o apie jos kūrybą – nieko negaliu pasakyti... – kuklinosi Dalios teta Valerija.

Kuklinosi, jaudinosi ir pati parodos autorė. Jos kūrybos paslaptims atsiskleisti padėjo, klausimus uždavinėjo muziejininkės Lina Kuncytė, Irutė Varzienė...

Dalia Suveizdytė prisiminė: tik pradėjo vaikščioti ir ėmė piešti. Jos mėgstamiausios spalvos pagal charakterį: raudona, geltona ir mėlyna. Iš jų ir išsilieja visų kitų spalvų gausa. Dalios dūšiai – mišri technika, sintezė tarp tapybos ir grafikos: akrilas, akvarelė, markeriai, tušas, pieštukas.

O kaip su biržiečiais, gražiausių žmonių portretų modeliais? Ar visi jie tokie kantrūs? Kiek valandų jai pozavo?

– Man užteko 10 minučių. Portretai išsirutuliojo iš eskizų, – prisipažino Dalia.

Muziejaus darbuotoja Irutė Varzienė pažinojusi Dalios jau amžiną atilsį Tėvelį – Laisvės kovų dalyvį, sąjūdietį Bronių Skiauterę. Jis savo dailininke dukra didžiuodavosi. Kokią įtaką Dalios pasaulėjautai turėjęs Tėvelis? – teiravosi jos Irutė Varzienė.

– Tėvelis skatino kurti. Nuo mažens jis man vis primindavo ir mokė pieštuką drožti taip, kad su juo galėčiau piešti, o ne jį kramtyti. Tėvelis buvo vienas iš kantriausių pozuotojų. Išraiškingi bruožai. Nupiešiau 20 jo portretų, – pasakojo dailininkė Dalia.

Pats seniausias šios parodos paveikslas – portretas „Tėvelis“ parodoje eksponuojamas. Pieštas 1994 m. Pieštuku. Daliai Skiauterytei tada buvo 19 metų.

Parodos atidaryme galėjai sutikti ne vieną Dalios pozuotoją. Biržietei Daivai Glemžienei išvysti parodoje savo portretą – staigmena. Staigmena laukė ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ savanorio Giorgi Ninos. Dailininkė Dalia laukė Giorgi atvykstant į jos parodą ir tol nesiskyrė su portretu, kol jo nepadovanojo savanoriui. Netikėta dovana suteikė visiems džiaugsmo.

Niekas nesiskubino namo. Kaukinėjo po parodą. Šnekučiavosi su parodos autore, apžiūrinėjo, aptarinėjo jos paveikslus, savo pažįstamų portretus.

Nuoširdu, jausminga. Su daugtaškiais...

Paroda Biržų krašto muziejaus „Sėla“ didžiojoje salėje Jūsų lauks iki birželio 28 dienos.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.