Apie patirtį ir motyvaciją
Vinkšninių kaimo gyventoja Asta skaičiuoja, kad kraujo donore yra buvusi jau 40 kartų.
„Prieš aštuoniolika metų gyvenimas susiklostė taip, kad mano dukrą ištiko nelaimė – prireikė perpilti kraują. Nuo tada supratau donorystės svarbą ir pati pradėjau duoti kraujo. Todėl, vos sužinojusi, kad Biržuose vyksta kraujo donorystės akcija, nedelsdama atvažiuoju – jaučiu pareigą“, – sakė moteris.
Andrius Maskoliūnas iš Rinkuškių teigė, kad kraujo donorystė jam – savaime suprantamas dalykas.
„Net neskaičiavau, kiek kartų esu davęs kraujo. Man asmeniškai nereikia jokio skatinimo – tiesiog manau, kad darau gerą darbą. Džiaugiuosi, kad turiu supratingą darbdavį, kuris leidžia pasiimti išeiginę dieną“, – kalbėjo A. Maskoliūnas.
Gali išgelbėti gyvybę
Biržietis Mindaugas svarstė, kad greičiausiai kraują duoda jau dvidešimtą kartą, o gal ir daugiau.
„Donorystės akcijose dalyvauju, kai turiu laisvo laiko – šiuo metu jo turiu, nes nedirbu. Manau, kad noras duoti kraujo turi ateiti per supratimą: tavo kraujas kažkam gali išgelbėti gyvybę, o galbūt ir tau kada nors jo prireiks. Labai rimtai žiūrėkime į šitą reikalą“, – kalbėjo jis.
Padėk kitam, kol gali
Jolanta Šliauterienė iš Biržų sako, kad pranešimus apie Biržuose vykstančias donorystės akcijas gauna į mobilųjį telefoną, todėl visuomet stengiasi nepraleisti progos.
„Iškart paskambinu, užsiregistruoju. Jei būna išeiginė – idealu, o jei dirbu, susikeičiu su kolege, kad galėčiau nueiti duoti kraujo. Manau, kad padovanoti kraujo kitam – labai svarbu. Malonu, jei gali kažkam padėti. Esu pati turėjusi operacijų, kai reikėjo gelbėti mano gyvybę. Todėl jaučiu šiokią tokią skolą. Niekada nežinai, kur gali suklupti ir kada tau išties pagalbos ranką. Padėk kitam, kol gali“, – sako J. Šliauterienė.
Paklausta, kas galėtų paskatinti žmones tapti donorais, pašnekovė atsakė: „Net nežinau… Čia kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Aš asmeniškai netgi pasisakyčiau už organų donorystę po mirties – jeigu tik būčiau kažkam naudinga. O kitam galbūt tai – visiškai nepriimtina. Donoru reikia norėti būti ne dėl to, kad ten, kažkur danguje, „užsidėsi pliusiuką“, bet tiesiog – iš žmogiškosios pusės“, – įsitikinusi J. Šliauterienė.
Reikia ne skatinimo, o noro
Donorystės akcijoje dalyvavo ir Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė – ji atskubėjo duoti kraujo per pietų pertrauką.
„Kraujo duodu maždaug tris kartus per metus. Buvo laikas, kai teko daryti pertrauką – hemoglobino kiekis buvo nukritęs, bet dabar vėl grįžau. Kiek žinau, donorams priklauso laisvadienis, bet jo neimsiu – seniūnijoje laukia daugybė darbų. Kas galėtų paskatinti žmones tapti donorais? Nežinau… Manau, informacijos šia tema tikrai pakanka – reikia tik pačių žmonių noro“, – sakė seniūnė.
Ne dėl dovanėlių
Kiekvienas akcijos dalyvis, neatlygintinai davęs kraujo, gavo simbolinių dovanėlių rinkinį – jame buvo kalendorius, buteliukas mineralinio vandens, vaisių sultys ir kiti smulkūs dalykai. Tačiau kalbinti kraujo donorai tvirtino, kad dovanų jiems visai nereikia.
„Malonu gauti, bet juk ne dėl jų duodame kraujo“, – sakė pakalbinti biržiečiai.
Daugiau nei pusšimtis donorų
Nacionalinio kraujo centro administratorė Greta Rudzinskė informavo, kad lapkričio 19-ąją Biržuose į donorystės akciją atvyko 55 donorai, kraujo davė – 53.
Jauniausias atvykęs donoras buvo 21 metų, vyriausiam – 63 metai.
Šiai dienai labiausiai trūksta O RhD (pirmos) neigiamos kraujo grupės. Kasdien labai didelis poreikis yra O RhD (pirmos) teigiamos ir O RhD (pirmos) neigiamos bei A RhD (antros) teigiamos, A RhD (antros) neigiamos kraujo grupių.
„Sekantį kartą Biržuose lankysimės gruodžio 16 dieną, vėlgi Biržų krašto muziejuje “Sėla” (adresu J. Radvilos g. 3, Biržai). Kraujo donorystės akcijos laikas nuo 11 iki 16:45 valandos su pietų pertrauka nuo 13.45 iki 14:15 valandos“,- teigė G. Rudzinskė.
Reikalavimai norint tapti donoru
Kraujo donorais tapti gali sveiki pilnamečiai asmenys iki 65 metų. Asmuo, norintis tapti donoru, privalo su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą ir kiekvienąkart prieš duodamas kraujo, užpildyti anketą. Užpildžiusio anketą donoro sveikatos būklė patikrinama (imamas kraujo mėginys „iš piršto”, nustatomas hemoglobino lygis kraujyje, matuojamas kraujospūdis).
Prieš donorystę žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, atsigėręs vandens. Vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml. Moterys gali duoti kraujo 4 kartus per metus, vyrai – 6 kartus. Po donacijos negalima aktyviai sportuoti, vartoti alkoholinių gėrimų.
Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir maksimali nauda ligonio sveikatai.
Asmenims kraujo donorystė neleidžiama, kai ši procedūra gali pakenkti donoro sveikatai arba dėl galimo pavojaus recipientui (asmeniui, kuriam bus perpiltas kraujas). Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.
Valstybės atmintina diena
Lapkričio 14-ąją Seimo priimtuose Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimuose įrašyta nauja data – birželio 14-ąją minėsime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Šios dienos įtraukimu į LR atmintinų dienų įstatymą siekiama skatinti neatlygintiną ir reguliarią kraujo donorystę, tikintis, kad toks žingsnis padės didinti donorų skaičių, kuris yra svarbus tiek kasdieniam sveikatos sistemos funkcionavimui, tiek pasirengimui ekstremalioms situacijoms ar nelaimėms, kai kraujo poreikis išauga.
Pasak Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Daumanto Gutausko, kraujo donorystės įprasminimas valstybiniu lygmeniu yra itin svarbus žingsnis, nes jis ne tik padės skatinti naujus donorus dovanoti kraujo, bet ir pagerbs didelį, jau esamų donorų indėlį. Taip pat stiprins sveikatos sistemos pajėgumą užtikrinti gyvybiškai svarbias paslaugas visiems šalies gyventojams.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.