Rinkimai: kaip pasiklosime, taip ir išmiegosime?

Redakcijos nuotr.
Feliksas Grunskis.

Tuoj balsuosime už naują rytojų. Kandidatai į Seimą jau baigia iš gražių žodžių pastatyti naują Lietuvą, kurioje visiems gyventi bus gera. Rinkėjai klausosi debatų. Vienas kitas net partijų programas studijuoja. Šį bei tą iš kandidatų pažadų dedamės į galvas. Matome: yra viliojančių dalykų. Kandidatai vienas per kitą ką nors didina, ką nors mažina... Partijos išmintimi stebina. Visi ponai ir ponios ant tvorų, sienų ir stulpų labai gražūs – nugrimuoti, nupaveiksluoti. Priklijuoti, prikalti, pakabinti. Norėtųsi balsuoti už visas 17 partijų ir 10 vienmandatės apygardos kandidatų. Tačiau teks rinktis. Todėl turime galvosūkį. Vieni kitų klausinėja: už ką balsuoti? Pasižiūrim, kas ką žada. Vieniems turėtų patikti vieni, kitiems – kiti.

Pensininkai

Pensininkų, dar vadinamų senjorais, valstybėje yra gražus būrys.

Jie aktyvūs balsuotojai, todėl beveik 670 tūkstančių pensininkų dabar sulaukė išskirtinio politikų dėmesio. Todėl vienas per kitą šaukia: pensininkai turi teisę į orią senatvę! Teisingai. Todėl nerasime nei vienos partijos, nei vieno kandidato, kuris nežadėtų didesnės pensijos. Vieni sako, jog pensija neturėtų būtų mažesnė, nei minimalus atlyginimas. Kiti aiškina moksliškiau: senatvės pensija turi būti 60 procentų buvusios algos. Jeigu ne kažką uždirbdavai, ne kažką ir senatvėje turėsi? Tad lyg ir geresnis pasiūlymas, kad pensija būtų 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kiti aiškina, kad išlaidos pensijoms turėtų augti nuo 7 iki 10 procentų nuo bendrojo vidaus produkto ir pasiektų 80 procentų Europos Sąjungos išlaidų vidurkį. Gali pastarąjį siūlymą skaityti kelis kartus, tik nelabai suprasi, kokia bus pensija. Trūksta aiškumo. Prašom: jeigu balsuosime už kitą partiją, sulauksime ne tik 50 procentų didesnės pensijos, bet kasmet dar gausime 13-tą pensiją. Jau šilčiau. Gal galima dar aiškiau? Dar vieni vilioja: balsuokite už mus ir padarysime taip, kad vidutinė pensija bus 770 eurų! Kas daugiau ir patraukliau? Gal geriau jau ir nereikia. Geras gyvenimas žmones išlepina, tvirkina.

Darbuotojai

Žinoma, kad gėrį valstybėje kuria tie, kurie dirba. Vaizdžiai kalbant, deda plytą prie plytos. Ne už dyką. Žiūrime, kas laukia valstybės statytojų. Sako: didinsime darbuotojų derybines galias dėl oraus darbo užmokesčio. Kaip? Kaip nori, taip suprask! Kiti kalba konkrečiau: minimali mėnesio alga bus 1000 eurų! O dar tiksliau? Prašom: vidutinis atlyginimas bus 1289 eurai! Gražu: visi turi gauti solidžius atlyginimus, tada bus puikus ir vidutinis atlyginimas. Pavyzdžiui, pedagogams žadama mokėti – 1,5 vidutinio šalies atlyginimo. Daugiau žadama gydytojams, kultūros darbuotojams...

Kiti pažadai

Balsuotojai, turintys vaikučių, gali pasirinkti, kokių išmokų kiekvieną mėnesį už savo atžalas norėtų: 100, 120 ar 150 eurų? Gal yra norinčių, kad maisto produktams būtų mažesnis pridėtinės vertės mokestis? Prašom, galima pasirinkti, kas labiau patinka: 5 ar 9 vietoj dabar esančių 21 procento? Norite siekti mokslo aukštumų? Tada balsuokite už tuos, kurie žada duoti nemokamas bakalauro ir magistro studijas. Yra viešas pasiūlymas darbo savaitę sutrumpinti iki keturių dienų. Rimtas reikalas, juk dabar ne visi spėja žmoniškai pagrybauti, pauogauti, pariešutauti, kultūros renginiuose dalyvauti. O gal tai spąstai? Jeigu trumpiau dirbsime, juk gali mokesčius pakelti? Nesibaiminkite, nes vienos partijos kandidatė per televiziją žadėjo: jeigu bus išrinkta, į valstybės biudžetą iš visų ims tik po vieną eurą mokesčių. Viskas paprasta: kuo mažiau valdžiai atiduosime, tuo daugiau sau pasiliksime. Savi marškiniai arčiau kūno. Tačiau: kai mažiau surinksime, iš kokių pinigų tokią puikią pažadų karalystę kursime?

Rinkimų rezultatai aiškūs?

Pasak statistikų, Seimo rinkimuose dalyvauja maždaug 50 procentų rinkėjų. Ir nemaža dalis šių rinkėjų balsų nueina vėjais. Juk į Seimą patenka ne visi, už kuriuos balsuojame. Tad mažuma balsuotojų išrenka valdžią mums visiems. Yra nuomonė: jeigu rinkėjų aktyvumas būtų bent trečdaliu didesnis, daug balsų netektų tradicinės arba sisteminėmis vadinamos partijos. Tada galėtų būti įdomesnių pokyčių valstybėje. Prisimenate, kaip buvo Seime linksma valinskininkų laikais?! Nors negalima sakyti, kad labai jau nuobodu ir dabar – valstiečiams gavus daug mandatų Seime. Pasak, senovės graikų filosofo Herakleito, du kartus negalima įbristi į tą pačią upę. Tad tų pačių neberinksime? Vėl leisime vieną kadenciją valstybę pavaldyti vieniems, kitą kadenciją – kitiems? Gal. Tačiau, paneigiant filosofą Herkleitą, matyt, balsuosime taip, kad vėl atsidursime tame pačiame politiniame vandenyje. Kitaip sakant, vėl išsirinksime ne tuos! Panašu, kad Lietuva kol kas pasmerkta tokiam, o ne kitokiam rezultatui. Negi nėra vilčių? Vilčių visada yra. Jeigu jų nebūtų, balsuoti neateitų ir tie, kurie dabar ateina. Tad reikia neprarasti vilties ir rinkimuose pasistengti dėl savo ateities. Kuo daugiau bus balsuotojų, tuo valstybės reikalai bus aiškesni. Kaip nuspręsime, tą ir turėsime – kaip pasiklosime, taip ir išmiegosime. Juk žinome, ko norime. O balsavimui daug nereikia. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos, tik trijų dalykų: dokumento, kaukės ir tušinuko.