POKALBIS APIE TRIS KARALIUS IR JŲ ATNEŠTAS DOVANAS

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Vakar buvo Trijų Karalių iškilmė. Šia švente baigėsi kalėdinis laikotarpis. Trys Karaliai – žiemos švenčių bei dovanų dalijimo pabaigtuvės. Nupuošiamos kalėdinės eglutės. Po Trijų Karalių – daugiau šviesos. Juk pastebimai pradėjo ilgėti dienos. Per Tris Karalius buvo rengiamos šių karalių teatralizuotos eisenos. Pas kai ką vakar Trijų Karalių proga apsilankė persirengėliai. Paliko linkėjimą aplankytiems namams. Užrašą kreida ant durų: K+M+B.

APLANKYMO ŠVENTĖ

Trys Karaliai – Krikščionių bažnyčios šventė. Lietuvoje švenčiama sausio 6-ąją. Evangelistas Matas liudija, kad Betliejuje gimusį Kūdikėlį Jėzų aplankė trys išminčiai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jie Kūdikiui atnešė dovanų: aukso, smilkalų ir miros.

- Vaikystėje kaime tą dieną laukdavome persirengėlių kaimynų. Mat jie atnešdavo vaikams bandelių, saldainių. Svečiai buvo sodinami prie stalo, vaišinami. Prisimindavo praėjusius metus. Linkėdavo gerų naujų metų, – prisiminė bičiulis Stasys Trijų Karalių šventę, švęstą gimtajame kaime prieš keliasdešimt metų. Ir apgailestavo: – Dabar jau nyksta tas paprotys, nes nyksta kaimai.

Tačiau dar ne ant vienos sodybos durų galima pamatyti kreida užrašytas trijų karalių apsilankymo žymes – K+M+B.

- Aš daugelį metų galvodavau, kad tos raidės reiškia trijų karalių vardus: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Ir tik neseniai sužinojau, kad turėtų būti rašoma C+M+B, o tai lotyniškai reiškia – Christus mansionem benedikcat – Kristau, palaimink namus, – platesnėmis žiniomis apie Trijų Karalių šventės prasmę pasigyrė bičiulis.

Ar vienaip, ar kitaip Trijų Karalių šventė – palaimingo apsilankymo šventė. Aptarėme ir Trijų Karalių ar Išminčių dovanas. Ko jos vertos. Ką reiškia.

AUKSAS

Sakoma, kad auksas – dovana karaliams. Tad ši Trijų Karalių dovana sako, kad Jėzus yra karalius. Karalius, kuris pasakys, jog jo karalystė ne iš šio pasaulio. Sykį Kristus ištars: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Tad ne veltui dieviškajam Kūdikėliui viena iš dovanų buvo auksas.

Auksas yra nekintamumo, amžinumo ir tobulumo ženklas. Pastebėta, kad auksas skatina pažinimą. Reikia tik prisiminti, kiek įvairių atradimų buvo padaryta, kai alchemikai stengėsi iš netauriųjų metalų sukurti auksą.

- Auksas ir ištikimybės simbolis. Juk jaunavedžiai, prisiekdami amžiną meilę, priesaiką patvirtina užmaudami vienas kitam aukso žiedus, – pasakė Stasys.

Auksas – turtas. Pinigai anksčiau ar vėliau nuvertėja. O štai auksas, kaip spindėjo, tai ir toliau spindi. Ir brangsta. Praėjusių metų viduryje kilogramą gryno aukso buvo galima nupirkti maždaug už 71 tūkstantį eurų. O šių metų pradžioje už tą patį tauriojo metalo kilogramą jau prašo daugiau kaip 82 tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kad per penkerius metus auksas pabrango daugiau kaip 80 nuošimčių.

- Kodėl tas auksas toks brangus?! – stebėjosi Stasys. Ir svarstė: – Alchemikams nepavyko pigių metalų paversti brangiu auksu, gal dirbtinis intelektas padarys, kaip toje pasakoje: prie ko tik prisiliesime, viskas virs auksu.

Gal kada taip ir bus. Sugebėsime bet kokius gelžgalius paversti auksu. Kol kas auksas brangus. Mat per metus jo pasaulyje išgaunama tik apie 3 tūkstančius tonų. O planetoje gyvena daugiau kaip 8 milijardai žmonių. Ir daugelį iš jų vilioja, užburia aukso spindesys. Nori turėti bent gabalėlį tauriojo metalo. Todėl banknotai, kurių galima atspausdinti kone tiek, kiek širdis geidžia, nuolat pinga, o auksas – brangsta.

Pasimaudę aukso spinduliuose, žvilgtelėjome į kitą dovaną.

MIRA

Sakoma, kad išmintis mus gydo. Teisingas mąstymas daro mus sveikus. O tikrą, gydantį išminties poveikį, pasirodo turi – mira. Vienoje knygoje parašyta, kad mira yra vaistažolė, kuri dedama ant žaizdų.

- Man mažam, kai dūkdamas nusibalnodavau kelius, mama ant žaizdų klijuodavo gysločio lapus, kuriuos vadindavo trauklapiais, – prisiminė vaikystės vaistažolę Stasys. Ir prisipažino apie vaistažolę mirą išgirdęs tik viename pasakojime apie Tris Karalius.

Pabandėme paieškoti tokios vaistažolės. Tačiau neradome. Nors yra rašoma, kad gyvenimo žaizdas gydanti mira augo rojuje. Tačiau radome parašymų apie visžalius ar lapus metančius miramedžius. Jie yra paplitę Azijos ir Afrikos atogrąžose bei artimose joms srityse. Miramedžių žinoma apie 180 rūšių. Kai kurie miramedžiai yra vaistiniai. Naudojami ir šių dienų liaudies medicinoje. Supratome, kad mira – iš miramedžio išgaunama derva. Ji tinka prieskoniams ir vaistams. Iš miros daromas šventasis aliejus. Tad Išminčiai Kūdikėliui Jėzui dovanojo miros aliejaus. Vienoje knygoje rašoma, kad nukryžiuotajam Jėzui davė vyno, sumaišyto su mira. Kad palengvintų skausmą. Miros aliejumi būdavo patepamas mirusiojo kūnas. Tad Trijų Karalių dovanotas miros aliejus pranašauja Kristaus mirtį?

Internete radome pasiūlymą 10 gramų iš Jemeno atvežtos miros pirkti už 5 eurus. Miros pardavėjai tikina, kad mira skatina laimės jausmą. Gerina fizinę sveikatą. Saldus jos aromatas suteikia fizinės jėgos ir pasitikėjimo savimi.

Tačiau Trys Karaliai juk atnešė ne tik aukso, miros, bet ir smilkalų.

SMILKALAI

Smilkalai skirti Dievo garbinimui. Tad ši dovana rodo Kristaus dievišką prigimtį. Į dangų kylantys smilkalų dūmai atspindi tikinčiųjų žmonių maldas Dievui. Kūdikėliui Jėzui atnešti smilkalai reiškia, kad Jėzus yra ne tik žmogus, bet ir šlovinimo vertas Dievo Sūnus.

Smilkalai sujungia Žemę su Dangumi. Tai simbolizuoja savęs ir pasaulio pažinimą. Smilkalai gali išlaisvinti mąstymą ir net nuvaikyti piktąsias dvasias.

- Prisimenu vaikystę, kai tėvai per Tris Karalius uždegdavo kadagio šakelę ir smilkydavo namus, – prisiminė Stasys.

Laikui bėgant lyg ir nutolome nuo šio papročio. Tačiau jis vėl sugrįžta. Neprisirišant prie kokios nors šventės įvairiais smilkalais smilkomi namai. Tikima, tai taip iš namų išvaromos niūrios nuotaikos ar demonai, kurie drumsčia mūsų protus, kelia vaidus šeimose.

Parduotuvės ir internetas mirga marga nuo pasiūlymų pirkti įvairių smilkalų. Jeigu yra tokia pasiūla, vadinasi yra ir paklausa. Kitaip pardavėjai iš tolimiausių pasaulio kraštų negi vežtų tų smilkalų?! Perkame. Ir smilkome. Vadinasi, tų piktųjų dvasių, norime ar nenorime, mūsų namuose vis dar įsiveisia? Labai panašu, kad patys jas prišaukiame. Kai jų per daug, neturime kur dėtis. Tenka jas iš namų varyti. Tam buvo labai palanki, vakarykščia Trijų Karalių diena. Kas dvasių atsikratė, tam bus ramesni ir taikingesni metai. Kas vakar piktųjų neišvarė, gali šiandien išvaryti. Juk niekada nėra vėlu gerus darbus, ypač sau, daryti.