Kodėl baltų vienybė dažnai tik per šventes žydi

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Bir­žuo­se bu­vo mi­ni­ma Bal­tų vie­ny­bės die­na. Su­va­žia­vo daug svar­bių val­džios žmo­nių, daug dai­ni­nin­kų, daug šo­kė­jų, ama­ti­nin­kų, pre­kiau­to­jų... Pi­lies kie­me bu­vo ver­da­mi vir­tie­niai, ke­pa­mas avi­nas ir el­nias... Gra­žu bu­vo. Tik bu­vo ir taip, kad at­li­kė­jų bu­vo ge­ro­kai dau­giau nei žiū­ro­vų... Sa­ko, jog ne­bė­ra kam į ren­gi­nius ei­ti. Gal.

Bal­tų - pen­ki mi­li­jo­nai

Pa­sak bal­tis­to, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Le­to­ni­kos cent­ro va­do­vo pro­fe­so­riaus Al­vy­do But­kaus, bal­tų yra ne taip jau ma­žai. Skai­čiuo­ja­ma, kad Lat­vi­jo­je yra 1,2 mi­li­jo­no lat­vių ir lie­tu­vių. Lie­tu­vo­je – 2,4 mi­li­jo­no. Jei­gu dar pri­dė­tu­me lie­tu­vių ir lat­vių emig­ran­tus – nau­ją­ją ir se­ną­ją – išei­vi­ją – su­skai­čiuo­tu­me maž­daug 5 mi­li­jo­nus bal­tų. Ne­ma­žai – mū­sų vie­tos mas­te­liais. Ta­čiau la­bai ma­žai – pa­sau­lio mas­tu.

Trūks­ta bend­rys­tės

Pas­te­bi­ma, kad bal­tams trūks­ta bend­rys­tės. Bend­rau­ja be fan­fa­rų lat­vių ir lie­tu­vių me­ni­nin­kai, kal­bi­nin­kai... Vie­ni su ki­tais kon­ku­ruo­ja ar­ba bend­rą vers­lą su­ka lie­tu­vių ir lat­vių pre­ky­bi­nin­kai. Mėgs­ta­me ato­sto­gau­ti vie­ni pas ki­tus. Yra su­si­drau­ga­vu­sių mies­tų, sa­vi­val­dy­bių... Tik kar­tais at­ro­do, jog Lie­tu­va nuo Lat­vi­jos to­liau nei Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos. Iš už At­lan­to kas­dien per ži­nias pra­ne­ša, ką po­nas Tram­pas lep­te­lė­jo ar koks lėk­tu­vė­lis dyk­vie­tė­je nu­kri­to... Pa­ro­do, kaip ko­kį ame­ri­kie­tį grei­čio vir­šy­to­ją greit­ke­ly­je po­li­ci­nin­kai pa­vi­jo.... O kas de­da­si Lat­vi­jo­je la­bai re­tai iš­girs­ta­me. Ir dar ma­žiau ži­no­si­me, nes LRT šie­met at­si­sa­kė vie­nin­te­lio ko­res­pon­den­to Ry­go­je. Tiek Lie­tu­vos, tiek Lat­vi­jos val­džios dau­giau dai­ro­si į di­des­nius. Tar­si su di­des­niu su­si­dė­jęs, pa­ts tap­si di­des­niu. Juk daug di­des­ni ne tik sau, bet ir pa­sau­lio aky­se bu­vo­me ta­da, kai lie­tu­viai, lat­viai, es­tai kar­tu sto­vė­jo­me Bal­ti­jos ke­ly­je. Pa­sau­lis ir da­bar į mus žiū­ri kaip į vie­ną re­gio­ną – Bal­ti­jos ša­lis. Gal rei­kė­tų to­kiems ir bū­ti. Pa­tiems ne­su­sis­mul­kin­ti iki at­ski­rų lo­pi­nė­lių že­mė­la­py­je.

Te­le­vi­zi­ja

Šven­tės nė­ra blo­gai. Tik per­ša­si min­tis, kad ir nuo šven­tės iki šven­tės tu­rė­tų ne­lik­ti di­de­lės tuš­tu­mos. Juk mi­li­jo­nų ne­kai­nuo­tų, kad bent pa­sie­nio su Lat­vi­ja ra­jo­nuo­se bū­tų ma­to­mi Lat­vi­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lai, pa­pil­dy­ti lie­tu­viš­kais tit­rais. Grei­tai lat­vių kal­bos pra­mok­tu­me. Pa­ma­ty­tu­me, ko­kius kai­my­nai se­ria­lus, me­ni­nius fil­mus pa­sta­to. Da­bar kai kam apie lat­vių ki­ną iš­li­kęs vie­nin­te­lis se­nas pri­si­mi­ni­mas – "Il­ga ke­lio­nė per ko­pas".

Kal­ba

Bir­žie­čiams, ro­kiš­kė­nams, jo­niš­kie­čiams, ki­tiems pa­sie­nio ra­jo­nų gy­ven­to­jams Lat­vi­jos pa­jū­ris ar­čiau nei sa­vas. Nu­va­žiuo­ja­me į Jūr­ma­lą... ir su kai­my­nais daž­nai bend­rau­ja­me ru­siš­kai ar ang­liš­kai. Juk daug gra­žiau bū­tų, jog su lat­viais lat­viš­kai, net ne vi­sai tai­syk­lin­gai, su­si­kal­bė­tu­me. Juk sma­gu, kai Bir­žų tur­gu­je Lat­vi­jos stri­me­lių par­da­vė­jai lat­viai su mu­mis kal­ba lie­tu­viš­kai, o ne ru­siš­kai ar ang­liš­kai?! Ver­ta ir mums lat­vių kal­bos bent pra­mok­ti. Kaip? Šie­met Bir­žuo­se vie­šė­jo įžy­mus ša­lies kal­bi­nin­kas An­ta­nas Sme­to­na. Jo nuo­mo­ne, pa­sie­nio su Lat­vi­ja ra­jo­nų mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti mo­ko­ma lat­vių kal­bos. Ko­dėl ne?! Juk bū­tų la­bai gra­žus prie­das prie bal­tų vie­ny­bės dek­la­ra­ci­jos, ku­ri da­bar kar­tais at­ro­do ge­ro­kai po­mpas­tiš­ka.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.