Dėl nesąmoningų sprendimų, kaip visada, kaltų nėra?

Autoriaus nuotr.
Kęstutis ISAKAS
Biržų rajono valdžia – paukštis ypatingas. Kol nepabaidai – neskrenda. Tai, aišku, sarkazmas, tačiau su didele dalimi graudžios tiesos. Tai, kad didžiulį potencialą turintis kraštas užima paskutines vietas savivaldybių reitinguose, yra tikrasis ilgamečių politikų „veiklos“ rezultatas. Jei kuo ir pasirūpino valdantieji per pastaruosius dešimt metų, tai asmenine ir bendražygių gerove.

Transporto kamščiai taps nauju Biržų simboliu?

Liūdna, kad Biržų rajone su rimta mina veide daromos visiškos nesąmonės. Pavyzdžiui, turizmo sezono metu uždaroma pagrindinė transporto arterija – tiltas per Agluoną, Biržų miesto, Kęstučio gatvėje. Kituose rajonuose, siekiant užtikrinti patogų susisiekimą, svarbūs objektai remontuojami dalimis – iš pradžių sutvarkant vieną pusę, o po to kitą, paliekant vieną juostą transportui.

Biržų rajono savivaldybei, kaip visada, galvos dėl gyventojų problemų ypatingai neskaudėjo. Tiltas visiškai uždaromas. Įdomiausia, kad tokiu sprendimu stebisi net patys valdančiosios koalicijos atstovai, nes išaiškėjo dar vienas akibrokštas. „Uždarytas šviesoforų Astravo kelias! Beliks tik Respublikos tiltas! Labai blogai, kad nesuderinti darbai ir nėra galimybių apvažiavimui“, – socialiniuose tinkluose piktinasi socialdemokratas, savivaldybės tarybos narys Dalius Jakubėnas (kalba netaisyta).

O kas trukdė ilgamečiui politikui kelti šį klausimą taryboje arba paprašyti savo bendrapartietės, mero pavaduotojos Audronės Garšvaitės, kad savivaldybės administracija viską apgalvotų, prieš priimdama sprendimus. Dabar Biržai turistus pasitiks transporto kamščiais, dulkių ir dūmų kamuoliais, sudėtingomis apylankomis. Visas transportas riedės Respublikos ir Vytauto gatvėmis. Visa tai sukels daug neigiamų emocijų.

Dar didesnis nesusipratimas – pontoninis pėsčiųjų lieptas, pastatytas pašonėje per Agluoną, kuris veda į Socialinių paslaugų centro kiemą. Tam, kad žmonės galėtų pereiti juo, buvo net išversta tvora. Susidaro įspūdis, kad niekas negalvojo apie patogumą. Tiesiog darbas padarytas dėl „varnelės“. Tačiau koks pranešimas spaudai buvo išleistas. Keista, kad ant naujo liepto nesipuikavo visa valdžios ketveriukė – meras V. Jareckas, jo pavaduotoja A. Garšvaitė, administracijos direktorė I. Varzienė su savo pavaldine A. Korsakiene. Šauni išeitų nuotrauka – įsiamžinimas prie padarytos nesąmonės. „Kliurkos“, kaip apie automobilių aikštelę be įvažiavimo, kadaise sakė modernios politikos ir vadybos patriarchė – konservatorė I. Varzienė.

Šiukštu nekritikuok valdžios – etiketę priklijuos

Pasirodo, šiais laikais demokratinėje valstybėje negalima kritikuoti valdžios. Nes vadinamasis Biržų rajono „elitas“ iš karto prilipdys tau etiketę, ieškos nebūtų sąsajų ir mėgins susidoroti visais įmanomais būdais. Man tai primena slogią praeitį, kai laikraščiai buvo vadinami organais, o kitaip manantys net sodinami už grotų. Tuometinėje spaudoje mirgėjo vadų fotografijos, o žurnalistai liaupsino valdžią. Apgailėtina, kad tokių pavyzdžių yra ir dabar. Ar gali laikraštis vadintis nepriklausomu ir nešališku, jei tiesiogiai nurodo, kuri valdžia yra tinkama ir gera, bei suteikia liaupsinamai ilgametei politikei garbingą titulą? Toks įvertinimas sukelia didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir yra tiesiog spjūvis žmonėms į veidą.

Biržiečiai tikrai nėra kvaili ir mato realią situaciją. Liaupsės nepadeda, kai Biržų rajono gyventojai pamato sąskaitas už šilumą, laužo savo automobilius duobėtuose keliuose, dūsta nuo dulkių žvyrkeliuose, remontuoja nuo prasto vandens sugadintas skalbimo mašinas, perka geriamąjį vandenį, nes iš krano tekančio skysčio negalima gerti, valo nuo jo parudavusias vonias, vaikšto tamsoje, nes gatvėse nėra apšvietimo arba jis išjungiamas per anksti. Ir visa tai XXI amžiuje. Kita vertus, sunku nepastebėti prie ilgamečių politikų namų asfaltuojamų gatvių, tvarkomų viešųjų erdvių, dosnių išmokų bendražygiams, į šiltus postus stebuklingai patenkančių partiečių. Tokių dalykų nuo paprasto žmogaus nepaslėpsi, nes jis mato, kam iš tikrųjų dirba valdžia.

„Nešienaujamos pievos“ – puiki proga paslėpti apsileidimą?

Pastaruoju metu nemažai Lietuvos savivaldybių skelbia, jog miestuose, siekiant gamtos natūralumo ir ekologinės situacijos gerinimo, tam tikros pievos bus nešienaujamos. „Miestai atsigręžia į natūralumo estetiką – vis daugiau vietos palieka laukinėms pievoms. Tą taip pat diktuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos“, – rašoma viename pranešime spaudai. Tokią idėją Biržams socialiniuose tinkluose iškėlė ir savivaldybės tarybos narė, buvusi vicemerė Stasė Eitavičienė. Puikus būdas paslėpti elementarų nevalyvumą ir seniūnijų komunalinių tarnybų prastą darbą. Svarbu madinga tendencija. Erkės nepaprastai apsidžiaugs. Kai turistai paklaus, kodėl teritorija nesutvarkyta, bus galima duoti atsakymą: “Natūralią miesto estetizmo tendenciją lemia puoselėjama bioįvairovės tradicija“. Skamba protingai. Tik kaip atrodys iki pažastų išaugę kiečiai? Kas būtų, jei savo namuose nesitvarkytume ar sode nepjautume žolės?

P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.