
Naujausios
Pabrangs paslaugų krepšelis
Aiškėja, jog taip vyksta todėl, kad bankininkams dirbti su grynaisiais pinigais nenaudinga. Mat nustatomi paslaugų krepšeliai, pagal kuriuos bankininkai iš klientų už vieną ar kitą paslaugų negali imti, kiek panorėję. Ir mato, kad grynųjų pinigų paslauga nėra pelninga. Tad ir atsikrato grynųjų. Nors bankai neskursta, gauna milijoninius pelnus, bet nuo kitų metų jie dar daugiau pelno sukrapštys. Mat Lietuvos banko valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą - 1,52 euro. Nuo 2017 metų šios paslaugos maksimalus dydis buvo 1,50 euro. Nėra žvėriško pabrangimo, bet centas prie cento, ir iš mūsų kišenių ištraukiami milijonai. Vienas Lietuvos banko valdybos narys žiniasklaidoje tokį pabrangimą aiškina, jog augant gyventojų pajamoms, žmonės daugiau pinigų išleidžia. Tad daugiau naudojasi pinigais banko sąskaitose. Todėl ir reikia didinti paslaugų įkainį. Teisingai, jeigu mes dažniau naudojamės mūsų sąskaitoje esančiais pinigais, bankininkai turi daugiau darbo. Būtų geriausia, jeigu mes sąskaitoje esančių pinigų nejudintume, tada bankininkai mėnesinį mokestį už paslaugas galėtų pasiimti už dyką? Panašia kryptimi ir veikiama: vos ne per prievartą esame verčiami naudotis elektroninėmis kortelėms, nes iš jų bankai uždirba daugiausia pelno. Tad: kai bankų paslaugų mažėja, bankų pelnai didėja?
Bankai - nepajudinamos tvirtovės?
Svarstyta, jog reikėtų papildomai apmokestinti bankus. Tačiau bankininkai jau kitą dieną pakėlė baisus vėjus. Tik pabandykite! Nukentės ne tik paprasti bankų klientai, bet ir valstybė! O kaip kitaip?! Juk ir valdžia su paskolomis bankų kišenėse sėdi! Jeigu mes iš jų - eurą, jie iš mūsų už tai paims tris ar keturis eurus! Nesvarbu, kad pernai Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas po mokesčių buvo net 358 milijonai eurų. Na kas? Pasak Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, analizuojant finansinius bankų duomenis, pasirodo, jog pernai 2008-2009 metų krizė bankams dar nėra pasibaigusi. Bankai į savo ataskaitas vis dar perkėlinėja nuostolius iš 2009 metų. Jeigu šitaip, ką iš vargšų paimsi?! Nors iš tiesų bankai panašūs į tvirtoves. Ar atsiras Don Kichotas, kuris išjos į žygį prieš jas? Yra pelningų gudrybių
Apskritai, nykstant gryniesiems pinigams, finansų rinkose vyksta įdomių dalykų. Matyt, netrukus seniena taps pinigų spausdinimo mašinos. Juk pinigų spausdinimas nėra pigus dalykas. Tam reikia specialaus popieriaus, dažų, daug apsaugos priemonių... Daug įdomiau, sakysime kokių nors bitkoinų ar kitokių virtualių pinigų pasidaryti kompiuteriais. O dar geriau pinigų pasidaryti tiesiog iš oro! Ekonomistas, profesorius Rimvydas Jasinavičius "Vakaro žinių" dienraštyje rašo, jog daugelyje pasaulio valstybių bankams yra sudarytos sąlygos skolinti nesamų pinigų. Kaip tai įmanoma? Ponas Jasinavičius paaiškina: kai, mes, pavyzdžiui į banką padedame 1000 eurų, bankas tuos pinigus iškart perveda į vadinamąsias savo atsargas. O paskui jie gali elektroniniu būdu suteikti paskolas už 10 ar 12 kartų didesnę sumą nei yra šių pinigų. "Kitaip sakant, jeigu jūs įnešate 1000 eurų ir už juos gaunate 0,2 proc. palūkanų, bankui suteikta galimybė perskolinti 10000-12000 eurų už 3-5 proc. palūkanų", - aiškina ekonomistas, ir stebisi: juk tai pinigų padirbinėjimas, kai bankai skolina nesamus pinigus ir iš to uždirba.
Išvada
Kas iš to, kad truputį pabandėme pačiupinėti nesamus pinigus? Įsitikinome, kad virtualūs pinigai, kaip ir nykstantys banknotai, nekvepia? Arba iškvėpinami taip, kad niekas nenori pastebėti, kuo tie pinigai iš tikrųjų kvepia?