Šių metų liepos pradžioje Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę dviejų eurų monetą, skirtą sutartinėms – lietuvių daugiabalsėms dainoms.
Monetos nacionalinėje pusėje – linijos, simbolizuojančios unikalaus lietuvių liaudies dainuojamojo paveldo – sutartinių – polifoninę melodiką. Linijos tai išplatėja, tai susiaurėja, vydamosi viena kitą, puošdamosi įvairiomis geometrinėmis ir gyvojo pasaulio figūrėlėmis. Ant monetos užrašyta: LIETUVA, SUTARTINĖS, išleidimo metai 2019. Monetos tiražas 0,5 milijono vienetų, iš jų 5 tūkstančiai BU kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje.
Primenama, kad sutartinės – polifoninės lietuvių dainos. Jos 2010 metais įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Sutartinių pavadinimas kilęs iš veiksmažodžio „sutarti“ – gerai derėti, būti santarvėje, Sutartinių atlikimas vadintas giedojimu, o pati sutartinė – giesme. Taip sutartinės atskiriamos nuo naujesnių dainų.
Pasak XX amžiaus pradžios Biržų krašto sutartinių žinovo Adolfo Sabaliausko, senieji giesmininkai „dainos nepavadįs giesme, o giesmės – daina, – toks tarp jų skirtumas“. Giedamosios sutartinės glaudžiai susijusios su muzikos instrumentais. Biržų krašte sutartines vyrai nuo seno pūsdavę skudučiais, daudytėmis, lamzdeliais, taip pat kankliuodavę mažomis 4–6 stygų kanklėmis. Giedotojai stengdavosi prilygti instrumentiniam muzikavimui: „giedodavo, kaip grote grodavo“. Pučiamųjų instrumentų skambesį primena kai kurie sutartinių refrenai: titity, tūto, tūtava. Polifoninės muzikos vienovę atskleidžia liaudyje vartotas tūtavimo terminas. Tūtavimu vadintas sutartinių giedojimas. Pasak kupiškėnų, „sutartinas gieda arba tūtuoja“, o Vabalninko apylinkėse „aisma tūta“ reiškė „eisim šokti“. Tūtuoti – tai ir pūsti medinius trimitus ar skudučius. Su skudučiavimu giedojimas gretinamas ypač dažnai: „reikia, kad sutartinės skudučiuotųsi“. Esama ryšio ir su paukščių balsais: apie giedojimą sakyta „tūtuoja kaip gulbės“. Kai kurie skudučiai vadinti paukščių vardais: „untutis“, „untytė“, „tututis“, „ūkas“. Dauguma sutartinių buvo giedamos šokant. Šokių piešiniai nesudėtingi – vaikščiojimas poromis priešpriešiais arba ratu, sukantis už parankių, sudarant „žvaigždutę“… Judesiai saikingi, dažnai iškilmingi, greitesnio tempo sutartinės palydimos trepsėjimo. Kartais šokama savitai „šlubčiojant“ – toks žingsnis, matyt, kadaise galėjo mėgdžioti krypuojančią anties eiseną.
Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą 2018 metais buvo įrašyta nauja vertybė – Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimo tradicija. Paraišką ir sąvadą vertybei pripažinti rengė Pabiržės tautinės kultūros draugija.
