PASKAMBINO IŠ SAPNO?
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Stasys papasakojo, jog giminaitis Jonas prieš pusmetį pasigyrė, jog turi daug senų, tarpukario laikų giminės nuotraukų. Pažadėjo jas parengti skaitmeniniu formatu ir atsiųsti elektroniniu paštu.
– Jau buvau pamiršęs šį Jono pažadą. Tuo labiau, kad buvo pažadėta giminės susitikimo šventėje, kur smagiai šventėme. Ir štai, praėjusį antradienį, kaip esu įpratęs, atsiguliau pietų pogulio. Įmigau. Ir sapnuoju, kad į svečius atvažiavo tas mano giminaitis Jonas. Su dideliu lagaminu. Ir sako: tuoj pamatysi, kiek aš tau nuotraukų atvežiau… Tačiau nespėjo atidaryti lagamino, nes mane pažadino telefonas. Skambino tas Jonas iš sapno! Atsiprašė, kad buvo pamiršęs apie pažadėtas nuotraukas. Staiga prisiminė. Ir dabar man tas nuotraukas į mano elektroninį paštą išsiuntė, – papasakojo Stasys apie sapną ir telefono skambutį.
Įdomus atsitikimas. Teko girdėti, kad nereikia nė sapnuoti. Būna, jog nei iš šio, nei iš to pagalvoji apie kokį pažįstamą. Ir staiga tas žmogus – ima ir paskambina. Šį reiškinį bandoma paaiškinti neva tarp žmonių egzistuojančiais telepatiniais ryšiais. Tokiais, kai suvokiame kito žmogaus mintis per atstumą. Susisiekiama be jokių telefonų ar interneto. Tiesiog: iš galvos į galvą per šimtus ar ne tūkstančius kilometrų. Šie dalykai nėra nei paneigti, nei patvirtinti. Gal ir sapnai irgi turi paslapčių, kurių mes vis dar negebame atskleisti?
SAPNUOSE SAVĘS NEPAŽĮSTAME?
Moksliškai sakoma, kad sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, kurią žmogus patiria miegodamas. Sapnų žinovai teigia, kad kiekvieno žmogaus sapnas yra savitas. Susapnuoti dalykai pirmiausia turi reikšmę tam pačiam žmogui.
– Tačiau žinoma, kad daugelis žmonių sapnuoja panašius sapnus, – pastebėjo Stasys. Ir tęsė: – Garsus psichiatras ir psichologas Zigmundas Froidas teigė, kad kai kurių sapnų reikšmė visiems žmonėms yra daugmaž ta pati. Tad pasaulio žmonės sapnuoja panašius sapnus.
Žinomi atvejai, kai sergantieji kai kuriomis psichinėmis ligomis yra sapnavę, jog buvo atsidūrę tolimuose, net fantastiniuose pasauliuose, kuriuose nėra gyvenime buvę. Išeitų, kad sapnai kone pasauliniai? O gal panašiuose sapnuose atsiduriame todėl, kad vaikystėje skaitėme kokią panašią pasaką? Juk esame sapnavę, kad atsidūrėme vaikystės namuose, kurių tėviškėje net pamatų jau nelikę. Matome miestus ar vietoves tokius, kaip jie atrodė prieš kelis dešimtmečius. Sapnuose susitinkame su žmonėmis, kurių jau nebėra tarp gyvųjų. Tad sapnuose galime atsidurti ten, kur neįmanoma pakliūti. Galime susitikti su tais, su kuriais jau neįmanoma susitikti. Ypač vaikystėje esame sapnavę, jog turime antgamtinių galių – mokame skraidyti. Kažkas aiškino, jog sapnuose mokame skraidyti tol, kol augame. Suaugusių žmonių sapnuose neva žmonės jau nebeskraido.
Visi norime išsiaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas sapnas. Todėl yra sapnų aiškintojų. Yra parašyta įvairių, sapnus aiškinančių sapnininkų. Tačiau aišku, kad dauguma sapnų yra saviti. Tad, ko gero, vieną ar kitą sapną gali paaiškinti tik pats sapnuotojas. Tik ne visada tai suvokia. Tačiau istorija žino ir apie legendinius sapnus bei tų sapnų išsipildymus.
SUSAPNAVO VILNIŲ?
Visi žinome Vilniaus įkūrimo legendą. Joje pasakojama, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas po medžioklės nakvynei pasirinko vietą, kur dabar stovi Vilnius. Naktį Gediminas susapnavo sapną. Sapne ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte Gediminas sapną papasakojo krivių krivaičiui Lizdeikai. Jis pasakė, jog sapnas reiškia, kad šioje vietoje iškils miestas. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis. Ir turime Vilnių. Susapnuotą sostinę.
– Įdomu, kas būtų buvę, jeigu Gediminas būtų medžiojęs Biržų girioje?! – klausė Stasys, ir svarstė: – Gyventume Lietuvos sostinėje? Gal ir Biržai panašiai, kaip Vilnius, yra kieno nors susapnuoti?
Pasaulyje yra pasakojimų, kaip vienas ar kitas sapnas pakeitė pasaulį. Net pranašiškai numatė ateitį.
PRANEŠĖ GIMSIANT JĖZŲ
Senovės lietuviai tikėjo, kad per sapnus į žmones prabyla didžioji paslaptis arba dievybės. Biblijoje esama istorijų, kai per sapnus į žmones prabyla pats Dievas ar jo pasiuntinys. Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą pas mergelę Mariją. Angelas jai tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, Marija sumišo. Angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi“. Marija paklausė angelo: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs. Todėl tavo kūdikis bus šventas, vadinamas Dievo Sūnumi“. Pamaldi Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Angelas pasitraukė. O Marija pastojo iš šventosios dvasios.
Tačiau Marija buvo susižadėjusi su vyru Juozapu. Ir Juozapas, planavęs su Marija susituokti, sužinojo, jog ji laukiasi kūdikio. Vyras nežinojo, kaip pasielgti. Tada vieną naktį jam sapne pasirodė angelas ir pasakė, kad Marijos kūdikis yra Dievo Sūnus. Ir angelas liepė Juozapui vesti Mariją, o kūdikį pavadinti Jėzumi. Taip Jėzui buvo lemta tapti pasaulio Gelbėtoju.
– Įdomu, koks dabar būtų pasaulis, jeigu Juozapas nebūtų to sapno sapnavęs ir Mariją su kūdikiu atstūmęs, – svarstė Stasys. Ir priėjo prie išvados, kad sapnuose mus visus nematoma ranka vedžioja.
Visaip gali būti, kol nėra įrodyta, kaip iš tikrųjų yra.
BŪNA ĮVAIRIŲ SAPNŲ
Yra aiškinimų, kad žmonės sapnus sapnuoja, kad atsikratytų per dieną susikaupusių nebaigtų reikalų. Neva sapnai padeda net kokią bėdą išspręsti. Mokslininkai mano, kad sapnai padeda įtvirtinti atmintį, padeda įveikti grėsmes, kad būtume pasiruošę jas įveikti tikrame gyvenime.
– Ne kartą yra buvę, jog kiaurą dieną sukau galvą, kaip padaryti vieną ar kitą darbą. Net užmigti sunku yra buvę. Tačiau rytą atsikėlus, viskas būdavo aišku, ką ir kaip reikia daryti, – prisiminė Stasys. – Matyt koks išminčius sapne galvosūkį išsprendė. Juk ne veltui sakoma: rytas protingesnis už vakarą. O kur to proto mums įkrečiama, jeigu ne sapnuose?!
Išeitų, kad sapnų karalystė yra tarsi dar vienas pasaulis mūsų galvoje, į kurį nusikeliame kiekvieną naktį. O tame, kaip ir tikrame pasaulyje, būna įvairių dalykų. Yra nuomonė, kad sapnus galima kontroliuoti. Juos pakreipti į vieną ar kitą pusę. Tai pavyksta tada, kai sapnuodamas supranti, jog sapnuoji.
– Tačiau tada sapnai gal netekti žavesio, netikėtumo, – pastebėjo bičiulis. Ir prisiminė seną anekdotą: – Šešiametis berniukas dažnai naktį siusiodavo į lovą. Tėvams aiškindavo, kad sapne pas jį ateina nykštukas ir pakviečia siusioti. Ir atsitinka lovoje nelaimė. Mama sūnui patarė tam nykštukui sapne pasakyti, kad jis prieš eidamas miegoti šlapinosi, tad nenori. Berniukas sapne nykštukui taip ir pasakė. Tada nykštukas pakvietė berniuką pakakoti…Tad kažin ar verta bandyti sapnus pergudrauti?
Gal tikrai su sapnais reikia gyventi taikiai. Džiaugtis jais. Gal ir sunerimti. Juk sapnuojame savo didžiausius norus, troškimus ir baimes. Sapnai – tarsi langas į mūsų vidinį pasaulį.
Dažnai prieš einant miegoti vieni kitiems linkime saldžių sapnų. Aišku, taip linkėdami neturime galvoje medaus, tortų ar saldainių. Linkime, kad nakties sapnuose patirtume kuo daugiau saldžios laimės. Mat laimės niekada nebūna per daug. Tad sapnuokime drąsiai. Jeigu ne šiąnakt, tai kitą naktį gražūs sapnai aplankys. Gal net mums nežinant.