Pieno supirkimo kainos – dugne
Ilgametė ūkininkė Vaidutė Stankevičienė susirinkime atkreipė dėmesį į sudėtingą padėtį pieno ūkiuose.
„Šiomis dienomis iš pieno kooperatyvų atskriejo nedžiuginančios, netgi nerimą keliančios naujienos – pieno supirkimo kainos pasiekė tokias žemumas, kokių dar nėra buvę. Šiuo metu už superkamo pieno kilogramą moka vos 9 centus. Vyksta susitikimai dėl šios problemos sprendimo, taip pat planuojama organizuoti pieno dalijimo akciją kasmetinės parodos „Ką pasėsi“ metu. Ant dalijamų pieno butelių bus klijuojami lipdukai, kad žmonės matytų, kokia dalis galutinės pieno pardavimo kainos tenka ūkininkams. Šią akciją geranoriškai palaiko pienininkyste užsiimantys ūkininkai ir bendrovės“, – pieno sektoriaus problemas įvardijo V. Stankevičienė.
Kieno kišenėse „nusėda” eurai?
Į renginyje dalyvavusį Žemės ūkio rūmų direktorių Sigitą Dimaitį kreipėsi V. Stankevičienė klausdama, kodėl pieninės už pieną visiems ūkininkams nemoka vienodos nustatytos kainos, tai motyvuodamos papildomais pieno surinkimo kaštais ir kitomis priežastimis.
„Dėl tokios situacijos labai skaudu ir prašau jūsų į tai atsižvelgti, nes laukia labai sunkūs metai“, – įspėjo V. Stankevičienė.
Biržų ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius antrino kolegei, primindamas, kad iš stambesnių ūkių pienas superkamas brangiau nei iš smulkesnių. Atitinkamai mokama apie 22 ir 15 centų už litrą.
„Kodėl kyla ūkininkų pasipiktinimas? Todėl, kad nuėję į parduotuvę visi matome, jog pieno kaina siekia 3 eurus ar net daugiau. Jei ūkininkas gauna apie 20 centų, iš ko susideda likusi suma? Į kieno kišenę nukeliauja tie pinigai? Ūkininkai nepatenkinti, nes kaina už superkamą pieną turėtų būti proporcinga“, – sakė T. Micikevičius.
48 institucijos ant vienos galvos
Nors situacija sudėtinga, T. Micikevičius atkreipė dėmesį, kad ūkininkus tikrina net 48 institucijos, o pats ūkininkas privalo visiems įtikti – išmanyti ir aplinkosaugą, ir veterinariją, ir ekologiją, ir finansus.
„Tai tiesiog neįmanoma. Ir visur panaši situacija. Pavyzdžiui, grūdų supirkimo kaina yra nukritusi iki dar prieš euro įvedimą buvusio lygio. O kiek per tą laiką pabrango duona? O gal ji jau nebe iš grūdų kepama? Tokia neteisybė tikrai skaudina“, – sakė Biržų ūkininkų sąjungos vadovas.
Anot jo, būtina politikų pagalba, pirmiausia – vietos lygmeniu. Priešingu atveju, perspėjo ūkininkas, gali nutikti taip, kad kitąmet „valgysime paskutinį duonos kepalą ir paskutinę sūrio galvą“.
T. Micikevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad bankai žemės ūkio sektorių laiko nepatikimu ir nuolat siūlo ūkininkams kooperuotis. „Tačiau kooperatyvai jau nebeišgyvena“, – teigė jis.
Galvoja ne apie pelną, tik – išlikimą
Kolegoms ūkininkams pritarė ir Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Kęstutis Armonas. Jo teigimu, Europos Sąjunga vis labiau primena nesusipratimą. Anot jo, jau bruzda estai, kurie vėl rengiasi protestams su traktoriais.
„Yra toks posakis: amerikiečiai kuria, kinai gamina, o Europos Sąjunga rašo taisykles. Tai kodėl neparašomos tokios taisyklės, kad kainos dalis būtų proporcingai paskirstyta tarp gamintojų, perdirbėjų ir pardavėjų? Kodėl šie klausimai paliekami tik rinkai? Manau, kad tai neteisinga, ir vėl artėja laikas, kai būsime priversti imtis priemonių. Tik, ko gero, vien protestų su traktoriais jau nebeužteks“, – sakė K. Armonas.
Jis pabrėžė, kad ūkiai seniai nebegalvoja apie pelningumą – kalbama apie išgyvenimą. Didėjant mokesčiams ir reikalavimams, papildomą spaudimą kelia ir tarptautiniai susitarimai. „Dėl MERCOSUR sutarties mes tiesiog nebepatempsime – neatlaikysime konkurencijos“, – teigė K. Armonas.
Lietuviška produkcija – su kokybės ženklu
T. Micikevičius, palaikydamas kolegos mintis, pabrėžė, kad šiuo metu lietuviška produkcija pasaulyje vertinama itin palankiai. Jis prisipažino, kad dalyvaudamas tarptautiniuose forumuose yra sulaukęs siūlymų lietuvišką produkciją ženklinti „Made in Lithuania“ (pagaminta Lietuvoje), o ne „Made in EU“ (pagaminta Europos Sąjungoje – aut. past.).
VšĮ „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė, antrindama ūkininkams dėl produkcijos kokybės, pabrėžė, kad žiemą, rinkdamiesi iš kitų šalių atvežtus vaisius ir daržoves, negauname tiek naudingų medžiagų, kiek vartodami lietuvišką produkciją.
„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų regione ekologija išlieka svarbi. Taip pat primenu, kad balandžio 1 dieną Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriuje vyks mokymai apie ekologinį ūkininkavimą ir reikalavimus. Skatiname visus – dar yra laiko pradėti ekologinį ūkininkavimą“, – sakė V. Gražinienė.
Ekologinis ūkininkavimas turi perspektyvų
Ji pastebėjo, kad, vertinant dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, ekologija turės vis didesnę reikšmę.
„Žinoma, rinktis chemizuotą ūkininkavimą galbūt paprasčiau, greičiau pasiekiami norimi rezultatai, tačiau matome, kad ir tokiems ūkiams kyla vis daugiau iššūkių, reikalavimų ir sunkumų. Todėl kviečiame visus rinktis ekologinį ūkininkavimą“, – sakė V. Gražinienė.
K. Armonas pridūrė, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, jog 25 procentai ūkių užsiimtų ekologiniu ūkininkavimu. Lietuva laikoma viena aktyviausių šalių šioje srityje, tačiau nacionaliniuose planuose numatyta pasiekti 15 procentų ekologinių ūkių.
„Pernai, palyginti su ankstesniais metais, ekologinių ūkių skaičius išaugo net 13 procentų. Tai išties reikšmingas augimas“, – pastebėjo V. Gražinienė.
Regioninio parko plėtrai savivaldybė nepritaria
Ūkininkui Romualdui Armonui kilo klausimų dėl Biržų regioninio parko plėtros.
„Sugalvota, kad regioninį parką reikia plėsti. Ši žinia pasirodė kaip Pilypas iš kanapių – panašu, kad norėta patikrinti visuomenės reakciją. Viskas vyksta taip, tarsi įstatymai būtų kuriami atskiroms grupėms, kad jos turėtų iš ko gyventi ir galėtų „mauti kelnes kitiems“. Kam reikėjo tokį dalyką sugalvoti? Tai primena lobizmą. Vyksta absurdiški dalykai“, – piktinosi R. Armonas.
Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius pažymėjo, kad tai – pavyzdys, kaip socialiniuose tinkluose plinta netiksli informacija.
„Atsirado tokių gudručių, kurie paskleidė žinią apie regioninių parkų plėtrą. Biržų regioninio parko ribų plėsti neplanuojama, tačiau gali būti, kad Pasvalio regioninis parkas bus sujungtas su Biržų, todėl ir susidaro įspūdis, jog parkas plečiasi. Kai kuriose vietose Biržų regioninis parkas netgi gali mažėti“, – paaiškino K. Knizikevičius.
Jis taip pat patikino, kad Biržų rajono savivaldybė yra aiškiai išsakiusi savo poziciją – nepritaria Biržų regioninio parko plėtrai rajono teritorijoje.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.