Atsiklaus tėvų nuomonės
„Aušroje“ jau ne vienerius metus vyriausi mokiniai yra aštuntokai, o Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje taip pat nebelikę vidurinio ugdymo. Panašios nuomonės, kad mokyklos neatitinka statuso, laikosi ir dalis mokinių tėvų.
„Aušros” pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė patikino, kad devintokų ir dešimtokų jos vadovaujamoje mokykloje nebėra jau antrus metus. Mat per ilgą laiką susiformavusi tokia tradicija, kad devintoje klasėje „Aušros” mokiniai mokytis renkasi kitapus gatvės esančioje „Saulės” gimnazijoje. Tačiau direktorė nemato priežasties, kodėl mokyklą reikėtų iš pagrindinės pervadinti aštuonmete progimnazija.
„Pirmiausia reikia atsiklausti tėvų nuomonės. Mes girdėjome iš tėvų tokį pastebėjimą, jog jie norėtų, kad devinta klasė „Aušroje” būtų. Planuojame susitikimą su tėvais, kurio metu ir išsiaiškinsime”,– sakė direktorė.
Viskas priklauso nuo tėvų
Apie statuso keitimą, pasak S. Venckūnienės, nesvarstoma ir dėl to, kad Biržų „Aušros“ pagrindinei mokyklai priklauso Papilio skyrius, kuriame mokosi dešimtokai.
„Negali būti taip, kad mokykla, turinti skyrių su pagrindiniu ugdymu, dešimta klase, būtų vadinama progimnazija. Tai tiesiog negalima pagal teisės aktus“, – įsitikinusi S. Venckūnienė.
Ji taip pat pridūrė: „Nelabai suprantu, kur čia problema. Atvirai pasakius, net neįsivaizduoju, kam tas statusas kliūna – dėl to jokių nusiskundimų nesu girdėjusi. Mokykla pagal vykdomas ir galimas vykdyti programas turi savo pavadinimą. Yra visos sąlygos vykdyti pilną pagrindinį ugdymą. Jeigu tėvai atsisakys, tuomet žiūrėsime. Viskas priklauso nuo tėvų sprendimų, nes šiuo metu apie 90 proc. vaikų po aštuntos klasės išeina į gimnaziją“, – komentavo S. Venckūnienė.
Būtų didelis praradimas
Ne kartą rašėme, kad Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje nebeliko vidurinio ugdymo pakopos. Tačiau ugdymo įstaigos direktorė Deimantė Žalinkevičienė sako, kad būtinybės keisti statusą kol kas neįžvelgia.
„Pagal dabar galiojančius teisės aktus, jeigu mokyklos žemesnėse pakopose yra klasių, kuriose mokosi 21 mokinys, gimnazijos statusas gali išlikti. Pas mus yra dvi tokios klasės – ketvirtokų ir šeštokų.
Be to, šiuo metu rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos aprašas, kurio rengime, vykstančiame nacionaliniu mastu, dalyvauja ir mūsų meras Kęstutis Knizikevičius. Jeigu atsiras pokyčių, tuomet gal ir bus kalbama apie gimnazijos statuso keitimą.
Ar statuso pakeitimas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą būtų didelis praradimas? Taip, tikrai būtų. Tačiau dabartiniai įstatymai mūsų neįpareigoja jo keisti. Galutinio mokyklų tinklo pertvarkos aprašo šiuo metu dar nėra”,- „Biržiečių žodžiui“ sakė Vabalninko B. Sruogos gimnazijos direktorė Deimantė Žalinkevičienė.
Jos žodžiais, tėvai supranta ir žino, kad artimiausiais metais nebus vienuoliktos ir dvyliktos klasės. O situacijos pakeisti ugdymo įstaiga negali, nes daugiau mokinių tiesiog nėra.
Sprendimų lygmenyje
Meras Kęstutis Knizikevičius patvirtino – mokyklų statusai nebus keičiami, kol nebus priimti nacionalinio lygmens sprendimai.
„Šiuo metu, kaip darbo grupės, rengiančios subalansuoto bendrojo mokyklų tinklo kūrimo modelį, dalyvis galiu patikinti, kad sprendimai dar nėra galutiniai. Kai jie bus priimti, tuomet spręsime – keisti statusus ar palikti tokius, kokie yra.
Mokyklų tinklo pertvarkos tobulinimas vyksta jau maždaug pusmetį ir tęsis tol, kol bus rastas optimaliausias variantas“, – teigė meras.
Spręstų savivaldybės taryba
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Nomedos Barauskienės, Švietimo įstatyme nustatyta, kokie yra bendrojo ugdymo mokyklų tipai ir kokias programas jos turi vykdyti.
Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasės) arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasės) ir pradinio ugdymo programą (1–4 klasės). Pagrindinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą (5–10 klasės) ar pagrindinio ugdymo (5–10 klasės) ir pradinio ugdymo (1–4 klasės) programas. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios akredituotą vidurinio ugdymo programą (11–12, III–IV gimnazijos klasės) ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (9–10, II–III gimnazijos klasės).
„Sprendimus dėl mokyklų reorganizavimo pagal Švietimo įstatymo nuostatas priima savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Tokie sprendimai privalo būti grindžiami ne tik esama demografine situacija, bet ir mokinių skaičiaus ateities prognozėmis, regiono raidos perspektyvomis bei savivaldybės strateginiais plėtros dokumentais, tariantis su mokyklų bendruomenėmis”,– pažymi ministerijos atstovė.
Neskubama
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurkaitė-Valentinienė taip pat teigė, kad sprendimus dėl mokyklų statuso keitimo priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į nustatytus kriterijus, mokinių skaičių, vykdomas ugdymo programas bei ilgalaikes švietimo tinklo pertvarkos gaires.
Jos žodžiais, tėvai dažniausiai vadovaujasi ne mokyklos pavadinimu, o realiai teikiamomis ugdymo paslaugomis, apie kurias jie yra informuojami tiesiogiai.
Pašnekovė priminė, kad rajono savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 6 dienos sprendimu, Biržų „Aušros“ pagrindinei mokyklai yra patvirtintas 9 klasės komplektas. Nuo mokinių pasirinkimo priklausys, ar susikomplektuos klasė. Mokykla yra pasiruošusi teikti pagrindinį ugdymą, todėl neskubama „nukirsti“ 9 ir 10 klasių Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje.
Gimnazijos statusas lieka
Kalbėdama apie Vabalninko B. Sruogos gimnaziją, pašnekovė teigė, kad pagal galiojančius teisės aktus bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išaiškinimus, gimnazijos statusas nėra automatiškai prarandamas tuo atveju, jei tam tikru laikotarpiu nesudaromos III–IV gimnazijos klasės. Leidžiama, kad mokykla laikinai nevykdytų vidurinio ugdymo programos, tačiau išlaikytų gimnazijos statusą ir turėtų galimybę jį atnaujinti, atsiradus pakankamam mokinių skaičiui.
Biržų rajono Vabalninko B. Sruogos gimnazija III-IV gimnazijos klasių neformuoja nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu gimnazijoje yra dvi klasės, kuriose mokosi po 21 mokinį – 4 ir 6 klasėse.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.