M. Jukonis: "Nebūtina miegoti Biržuose, kad būtum biržiečiu"

Asmeninio albumo nuotr.
Su tėčiu Biržuose puikiai žinomu aktyviu miestiečiu ir istorijos mokytoju Vidmantu Jukoniu. Nuotraukoje – susitikimas su litvakais iš viso pasaulio senosiose Biržų žydų kapinėse, kurios yra vienos didžiausių išlikusių Lietuvoje. Merūnas su tėčiu aktyviai prisidėjo prie jų tvarkymo ir tyrimų.
Sakoma, jog norint suprasti, kokia ateitis laukia šalies, užtenka pažvelgti į jos jaunimą. Ką jis mąsto, kokias vertybes deklaruoja ir kokį gyvenimą gyvena. Šiandienos mano pašnekovas Merūnas Jukonis – biržiečiams puikiai pažįstamas visuomenininkas, buvęs Biržų jaunimo reikalų koordinatorius. Nors šiuo metu jis su žmona, psichiatrijos gydytoja rezidente Daniele, gyvena ir dirba Kaune, tačiau į Biržus dažnai grįžta ne tik aplankyti savo gimtinės ir tėvų, tačiau taip pat tęsti bendruomeniškumą skatinančias veiklas. Jis tarnauja ekonomu Evangelikų reformatų bažnyčioje, tad nieko nenustebins tai, jog savo didžiausia atrama ir stiprybe vadina dvasingumą ir tikėjimą.

Mano socialinių tinklų erdvėje esi vienas iš žmonių, kurie atviriausiai kalba apie savo santykį su Dievu, religija. Šiandieninių įvykių kontekste, ar tikėjimas Tau padeda išlaikyti emocinį stabilumą (nes dauguma žmonių jaučiasi tiesiog praradę pagrindą po kojomis)?

Net ir tikintiems yra daug išbandymų, esame vis dar kūniškame kūne, klystantys, netobuli. Turime peržiūrėti savo klaidas. O paguodos ir išminties galima surasti skaitant Šventąjį raštą. Pvz. Senajame testamente skaitant psalmes, karalius Dovydas patyrė panašius išgyvenimus, kaip ukrainiečiai. Karo išvakarėse kaip tik skaičiau 35 psalmę, kuri itin tinka netikėtai karą išgyvenantiems mūsų kaimynams. Arba 34-ta psalmė apie paguodą ir kt. Biblijoje galima semtis ir stiprybės, ir paguodos, ir išminties. Matau, kad daug ukrainiečių yra tikinčių. Viena akivaizdu, kad vyksta ne tik fizinė, bet ir dvasinė kova. Ne tik ukrainiečiams bet ir mums.

Štai parduotuvėje Kaune pirmomis karo dienomis išgirdau asmenį kalbant rusiškai, ir norėjosi kažką pasakyti apie laivą. Ačiū Dievui, susilaikiau. Pyktis gali labai lengvai persiduoti ir galime jį išlieti ne ten, kur reikia. Pralaimėti dvasines kovas. Turime būti atsargūs. Nes daug girdėti atvejų, kai dabar Lietuvoje nukenčia visai nekalti žmonės vien todėl, kad yra rusų tautybės. Nors nežinome jų įsitikinimų. Mums sunku, o ukrainiečiams, nepalyginamai sunkiau. Svarbu netapti tokiu pat, kaip okupantas, kuris daro bloga. Tad dvasinės kovos išliks ne mažiau svarbios.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/