Daug sunkumų išgyvenę, sutuoktiniai mėgaujasi senatve

D. Matusevičienės nuotr.
Gražus Aldonos ir Jono Gasiūnų vestuvinis jubiliejus – 65 metus jie kartu ir džiaugiasi gyvenimu.
Aldona ir Jonas Gasiūnai, gyvenantys Nemunėlio Radviliškio miestelyje, šiemet švenčia Geležinių vestuvių jubiliejų. Abu vienmečiai: gimė 1933 metais. Pragyveno darnioje santuokoje net šešiasdešimt penkerius metus. Abudu – sveiki, guvūs senjorai. Aldona šnekesnė, atmintimi dar nesiskundžia, o sutuoktinis – vyras rimtas.

Parubežinis Jonas

Jonas tik kukliai nusišypso, kai Aldutė prisiminusi pasako kokį nors linksmą atsitikimą iš savo ilgo ir spalvingo gyvenimo. Moteris yra optimistė, bet greit ir susigraudina. Ypač pasakojant apie savo tėtį.

Aldonos tėvelis Jonas Gasiūnas (likimo šposas, kad Aldutės tėvelis ir vyras – abu bendravardžiai ir bendrapavardžiai) kilęs iš Nemunėlio Radviliškio apylinkių. Buvo, pasak Aldonos, „parubežinis“, t. y. pasienietis. Jauna Lietuvos valstybė tarnauti jį pasiuntė prie Lenkijos sienos. Ten susipažino su Aldonos būsima mama Veronika iš Trakų. Sukūrę šeimą Gasiūnai gyveno kaimelyje netoli Vievio.

Tėvelis Jonas namie turėjo iš gipso išlietą Lietuvos prezidento A.Smetonos atvaizdą. Kilus karo grėsmei, A.Smetona iš šalies pabėgo. Apie tai sužinojęs pasienietis Jonas taip įširdo, kad nusikabinęs nuo sienos prezidento atvaizdą trenkė smarkiai į žemę, net šukės į visas puses pažiro. Juk paliko Lietuvą likimo valiai...

Valstybėje prasidėjus suirutei, pasienietis su šeima grįžo į Lietuvos pakraštį, į Nemunėlio Radviliškį. Čia jo siųstais pinigais, brolis Justinas jau buvo pastatęs ūkinius pastatus ir didelę trobą, kurioje galėtų tilpti dvi brolių šeimos.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/